Naujiena! Pasirodė naujas „Acta Linguistica Lithuanica“ numeris

This page is only available in Lithuanian.

Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė elektroninis 87-asis mokslo žurnalo Acta Linguistica Lithuanica, tyrinėjančio lietuvių ir baltų kalbotyrą, numeris! Žurnalo leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Mokslo žurnalo leidyba – ne priešokiais dirbamas darbas, tai socialinis reiškinys, nes visus metus esi supamas mokslo žmonių – autorių, recenzentų, redakcinės kolegijos, talkininkų. Naivus optimizmas taip pat reikalingas, nes mes siekiame savo sukurto teksto vienovės su protu. Rašantys ir kuriantys mokslininkai visada yra savo vietoje, o mes dalyvaujame procese, nes taip pat esame ir rašantys, ir kuriantys. Per 13 metų pavyko tai suvokti, taip pat ir tai, kad dažnai trokštamas čia ir dabar priverčia kitaip suprasti savo nepaliaujamą buvimą kitų kūrybos vyksme. Pirmojo 2022 metų tomo pratarmėje buvo rašoma apie virsmą, viliantis, kad jis liks tik atmintyje. Deja, ne vieno rašančio ir kitaip dalyvaujančio žurnalo tapsme ramybė vis dar trikdoma, o susirašinėti kartais galima buvo tik tada, kai buvo tiekiama elektra. Tai dar vyksta ir neaišku, kada užsimirš, ir ar užsimirš. Pasaulis keičiasi, o su juo ir mes, nenusižemindami iki sentimentalumo. Mūsų autoriai kuria, nelaukdami atomazgos. Po ilgos pertraukos šiame numeryje yra rusiškai parašytas straipsnis, nes ukrainiečių kalba dar neįrašyta į kalbų, kuriomis skelbiami žurnalo straipsniai, sąrašą. Gal kas ir ieškos mikroskopinių neatitikimų, bet viliuosi supratimo ir esmės suvokimo. Žinojimo kelias yra sudėtingesnis, o noras aptarti slavų–iranėnų kalbų santykius baltų–slavų kalbų kontekste buvo didžiulis, kaip vėl sugrįžti priebaltų *balā indoeuropiečių kalbų kontekste, nes kiekvienas straipsnis, susijęs su indoeuropeistikos, kuri tapusi vos ne podukra ne viename pasaulio universitete, problemomis, jau yra šventė. Veikiausiai ne emocijos yra intensyvesnis suvokimas už gelminį mąstymą. Mokslininkų akys nukrypo į Konstantiną Sirvydą, Kiprijoną Lukauską, protestantų misijas. Vientisi straipsniai – tradiciniai ir ieškantys naujumo aspektų – skirti tikriniams vardams. Aukštyn galima pažvelgti su žodžių darybai skirtais straipsniais, pasidžiaugti tarmėtyros aspektų tyrinėjimais. Atidus istorikas, keldamas klausimą, kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša, argumentuotai į jį atsako. Vėlgi šiame tome bus ir vokiečių onomasto J. Udolpho įžvalgos apie galingą jo paties inicijuotą projektą. Mokslininkas, garsus Vokietijoje ir dėl jo radijo bei televizijos laidų, ypač apie pavardes, buvo vienas iš pirmųjų, kuris 2000 metais patikėjo atsinaujinusiu žurnalu ir ištikimai jį rėmė, už poros mėnesių švęs garbingą jubiliejų, taigi mes norime jau dabar nusilenkti jam, ištikimam baltų hidronimijos tyrėjui, už jo aistrą ir atsidavimą baltų kalboms ir jų vardynui. Kaip sakė vienas išminčius, mokančio nusilenkti nepalauš niekas. Šiame tome jau bus ir viena recenzija, kituose jų bus daugiau. Tomo straipsniai nestokoja savarankiškumo, progresyvumo, minties naujumo. Jie nusipelno būti cituojami, nes autoriai eina tvirtais žingsniais pirmyn. Mes patys esame ir rašantys, ir skaitantys, tad parodykime tai visiems cituodami, sukeldami savo pačių intelekto sūkurius. Nebebijokime žodžių, kuriuos rašėme kadaise, gyvenkime čia ir dabar su esama medžiaga, ieškodami įkvėpimo. Kiekvienas pasodinkime savo vilties medį ir mokslo erdvėje mums bus jaukiau ir saugiau gyventi. (Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovė, vyriausioji redaktorė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė)

Spausdintą žurnalo variantą galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. (8 5) 234 6058 ir el. p. .