2023 m. Vilniaus knygų mugė. Tarmėtyros leidinių – „Kuršių nerijos kuršininkų kalba I. Fonologija“, „Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir diferenciniai požymiai“, „Pietų aukštaičių daiktavardžio gramatinės kategorijos“ – pristatymas

This page is only available in Lithuanian.

Šių metų vasario 23 d. 14 val. parodų ir kongresų centro LITEXPO 5.5 salėje vyks tarmėtyros leidinių – Kuršių nerijos kuršininkų kalba I. Fonologija (autorė Dalia Kiseliūnaitė), Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir diferenciniai požymiai (autorė Rima Bakšienė),  Pietų aukštaičių daiktavardžio gramatinės kategorijos (autorė Asta Leskauskaitė) – pristatymas. Renginyje dalyvaus dr. Dalia Kiseliūnaitė, doc. dr. Rima Bakšienė, dr. Asta Leskauskaitė. Moderatorė − prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.

Elektroninė knyga  „Kuršių nerijos kuršininkų kalba. 1 dalis. Fonetika ir fonologija“ yra pirmoji monografija lietuvių kalba apie Kuršių nerijos gyventojų kalbą, kuria buvo kalbėta iki II pasaulinio karo pabaigos. Pirmojoje knygos dalyje išsamiai aprašoma, kaip ši kalba atsirado pamaryje, kokiomis sąlygomis gyveno, kaip ir kodėl ji išnyko. Šiam baltų geolektui pasisekė labiau negu prūsų kalbai, nes kuršininkų kalba dokumentuota rašytiniuose šaltiniuose ir garso įrašuose. Šiais duomenimis remiasi antroji knygos dalis − mokslinė garsyno analizė. Elektroninė knyga suteikia skaitytojui galimybę pačiam išgirsti pavyzdžius, o jos prieduose pateikti keli rišlaus teksto fragmentai ir jų įrašai.

Knygoje „Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir difrenciniai požymiai“  kompleksiškai ištirta kauniškių patarmės diferenciacija pagal vokalizmo požymius, gilintasi į šios diferenciacijos priežastis. Atlikta analizė parodė, kad patarmė, tradiciškai laikoma artimiausia bendrinei kalbai, yra nevienalytė, atskiri jos arealai išsaugoję tarminių požymių, sietinų, nors ir netiesiogiai, su daugeliu istoriškai svarbių dalykų. Kaip nevienoda yra Sūduvos (ar Suvalkijos) gamta – šiaurės vakarų dalyje, kiek akys užmato, iki pat horizonto driekiasi lygumos, o pietrytinės pusės peizažas jau primena kalvotas Dzūkijos ar net Aukštaitijos apylinkes, – taip skiriasi ir kalba. Monografijoje šnektų skirtumai grindžiami modernių eksperimentinės fonetikos ir kiekybinės dialektometrijos metodų tyrimo rezultatais.

Šiuolaikinėje lietuvių tarmėtyroje akcentuojama tarmių gyvybingumo, variantiškumo ir kaitos, kalbinės aplinkos ir kalbėtojų nuostatų reikšmė bei aktualumas, todėl labiau orientuojamasi į perceptyviosios dialektologijos, geolingvistikos, kognityvistikos ir kitas naująsias mokslo paradigmas. Tačiau iš šios srities tyrimų lauko nederėtų išleisti ir tarmių gramatinės struktūros. Monografijoje „Pietų aukštaičių daiktavardžio gramatinės kategorijos“ pateikiamas apibendrintas pietų aukštaičių – vienos iš stipriausią kaitą XXI a. pradžioje patiriančių patarmių – daiktavardžio gramatinių kategorijų vaizdas, sisteminiai ir netipiniai gramatiniai požymiai, atskleidžiamas šios patarmės nevientisumas, aiškios ir tikėtinos kaitos tendencijos.

Po renginio 15:00−15:30 val. Lietuvių kalbos instituto stende (3.65) bus dalijami autografai.

Maloniai kviečiame dalyvauti!