Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Instituto darbuotojų elektroninės publikacijos

Atsisiųsti leidinį

Rolandas Mikulskas. Galimos jungties darytis / pasidaryti konstrukcijų ištakos
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-260-7.

Dabartinėje lietuvių kalboje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos neabejotinai turi savo vietą greta kitų aspektinių jungčių konstrukcijų, tokių kaip jungties konstrukcijos (JK) su veiksmažodžiais tapti ir virsti. Tačiau mūsų raštijos pradžioje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos žengė dar tik pirmuosius žingsnius. Pagrindinis šios mokslo studijos tikslas – atskleisti JK su šiuo veiksmažodžiu ištakas. Tam buvo pasitelkti Jono Bretkūno Biblijos (BB) vertimo, konkrečiai vienuolika Senojo Testamento knygų, prieinamų Lietuvių kalbos instituto Senųjų raštų duomenų bazėje, duomenys. Relevantiškais aspektais taip pat buvo pasižiūrėta ir į kitus svarbesnius Mažosios bei Didžiosios Lietuvos senųjų raštų šaltinius. 

Yra pagrindo manyti, kad medialinės reikšmės JK su darytis / pasidaryti kilmės konstrukcijos buvo tirtoje medžiagoje gausiai reprezentuotos rezultatinės kulminatyvinės kauzacijos konstrukcijos (RKKK) su veiksmažodžiu (pa)daryti. Jų bendrą reikšmę galima apibrėžti taip: ‘kas nors ką nors (pa)daro kuo / kokį nors’; arba, pasitelkus semantinę dekompoziciją, dar bendriau – ‘kas nors (pa)veikia ką nors taip, kad šis tampa kuo / koks nors’. Dar bendriau tokias konstrukcijas galėtume apibūdinti kaip kauzuojamo pokyčio įvykio, kurio rezultatą fiksuoja veiksmažodžio (pa)daryti (daiktavardinis ar būdvardinis) komplementatyvas, konstrukcijas. Iš RKKK su (pa)daryti antikauzatyvinės derivacijos keliu (pasitelkus sangrąžos formantą) imtos darytis medialinės reikšmės konstrukcijos su veiksmažodžio formomis darytis / pasidaryti – jomis buvo perteikiamas savaiminio pokyčio įvykis. Dar tik sporadiškai BB vertime vartoti kalbami derivatai reikšmės atžvilgiu tebebuvo artimi tikrosios sangrąžos konstrukcijoms, kuriose subjektas veikia patį save. Jeigu tokioms antikauzatyvinėms konstrukcijoms ir galėtume jau priskirti medialinę reikšmę, jų subjektiniai referentai tebebuvo agentyvūs, intencionalūs individai, jos dar negalėjo žymėti tų pokyčio įvykių, kurių dalyviai buvo negyvi, inertiški, manipuliuojami objektai (jiems atsakomybę už patiriamą pokytį galėtume priskirti tik implicitiškai). Kad antikauzatyvinės konstrukcijos su darytis / pasidaryti taptų visavertėmis JK, jų veiksmažodis turėjo desemantizuotis tiek, kad jau nepresuponuotų tik agentyvaus subjektinio individo. 

Šiuo atžvilgiu svarbų indėlį į JK su darytis / pasidaryti formavimąsi įnešė netrukus pagrečiui imtos darytis egzistencinės konstrukcijos su šiuo veiksmažodžiu. Kaip rodo Kristijono Donelaičio poema Metai, XVIII a. lietuvninkų kalboje egzistencinės konstrukcijos su darytis / pasidaryti buvo įprastos. Šių konstrukcijų koegzistencija su atitinkamomis JK buvo svarbi tuo, kad per abiejų tipų konstrukcijoms būdingą subjekto raiškos alternaciją iš egzistencinių į jungties konstrukcijas galėjo būti įtraukiami negyvi subjektiniai referentai, plg. Ar kad, kepdams ką gardžiai, pas kaminą sėdi, / Tai tav iš drūtų minkšti pasidaro kąsniai (~ drūti kąsniai pasidaro minkšti – R. M.) K. Donel (Žr 214–215).

JK su darytis / pasidaryti raidą galėjo stabdyti to meto kalboje jau įsitvirtinusių kitų aspektinės paskirties JK su veiksmažodžiais tapti, stotis / pastoti ir pavirsti konkurencija. Galima numanyti, kad BB vertėjui / redaktoriams prireikus antikauzatyvinių RKKK su (pa)daryti atitikmenų, minėtų jungčių konstrukcijos visada buvusios po ranka. Tokiam numanymui pagrįsti studijoje nemažai dėmesio skiriama tirtoje BB imtyje rastų jungčių tapti, stotis / pastoti ir pavirsti konstrukcijų ir jų sintaksinių partnerių – egzistencinių bei perifrastinių konstrukcijų – produktyvumui atskleisti.


 

Atsisiųsti leidinį

Zita Nauckūnaitė. Argumentavimas: didaktiniai aspektai
Metodinė priemonė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-259-1.

Diskusija, kaip geriau parengti žmones gyvenimui, toli gražu nėra nauja. Efektyvios pedagogikos paieškos siekia net antikinį pasaulį. Ypač kai kalba pakrypsta apie samprotavimą, kurio ašis – argumentavimas – yra vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir vadinamojo kritinio mąstymo gebėjimų.

Tinkamai ir etiškai argumentuoti turi mokėti kiekvienas, nes, pasak Barselonos universiteto prof. Miquelio Martínezo, „argumentacinės kompetencijos trūkumas yra viena didžiausių mūsų visuomenės problemų; jis dažnai tampa netiesiogine prievartos priežastimi“. Negebėti argumentuoti yra ne šiaip sau trūkumas – tai žodžių ir sintaksinių konstrukcijų (logos), vertybinių nuostatų (ēthos), emocinės ir estetinės raiškos (pathos) stoka – savotiškas argumentacinis nebylumas, proto tyla…

Todėl mokydami samprotauti prisiminkime, kad loginė, vertybinė ir kūrybinė mąstymo dimensijos koreliuoja su amžinomis TIESOS, GĖRIO ir GROŽIO kategorijomis, kad argumentuojant privalu saugotis manipuliavimo žmogaus sąmone.

Ši metodinė priemonė, kurioje apibendrinta argumentacinio teksto planavimo, kūrimo, analizės ir vertinimo patirtis, yra skirta buvusiems studentams – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams.


 

Atsisiųsti I knygą (3 priedas. I knygos garso įrašų pavyzdžiai: latvės moters, latvio vyro, lietuvės moters, lietuvio vyro)

Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs, Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas
Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-251-5.

Kolektyvinė monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ su garsinėmis iliustracijomis yra pirmoji Lietuvių kalbos instituto knygų serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ dalis, kurioje pagal tuos pačius principus, išryškinant kalbų tipologijos tyrimams svarbius tiriamųjų kalbų skirtumus ir panašumus, lyginami lietuvių ir latvių bendrinių kalbų balsių kokybiniai ir kiekybiniai požymiai bei aprašomi balsių ir priebalsių sąveikos tyrimai. Kartu su antrąja tos pačios serijos knyga „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ – tai kapitalinis dabartinių bendrinių baltų kalbų spektrinių garsyno charakteristikų tyrimas, kurį atliko Lietuvos ir Latvijos mokslininkų grupė 2013–2015 m. Vėlesniais metais tyrimą dar papildė ir pagilino monografijų sudarytojos. Tai pirmasis nuoseklus lyginamasis sinchroninis lietuvių ir latvių kalbų balsių ir priebalsių tyrimas, atliktas naudojant tą pačią tyrimo ir garsų įrašymo metodiką ir įrašymo prietaisus, tas pačias kompiuterines garsų analizės programas ir pan. Remiantis instrumentinių tyrimų rezultatais, lietuvių ir latvių kalbų garsams priskiriami universalūs, Tarptautinės fonetikų asociacijos sukurti rašmenys bei atskleidžiami abiejų kalbų nacionalinio ir tarptautinio garsų skirstymo ypatumai. Knygose įtvirtinama lietuviška kalbos akustikos terminija, taikoma lietuvių kalbotyroje nauja instrumentinių garsų tyrimų metodika, įvesianti tradicinę lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklą į analogiškų tyrimų kontekstą pasaulyje. Kolektyvinės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ monografijos – tai pagrindas toliau tęsti instrumentinį dabartinių baltų kalbų garsyno tyrimą kitais aktualiais aspektais ir perspektyvomis. Autoriai elektroninį publikavimo būdą pasirinko kaip itin parankų siekiant lituanistinius ir baltistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą kuo sėkmingiau integruoti ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir kitur užsienyje.  Tai suteikia išskirtinę galimybę pateikti ir gausią garsinę medžiagą.


 

Atsisiųsti II knygą (3 priedas. II knygos garso įrašų pavyzdžiai: latvės moters, latvio vyro, lietuvės moters, lietuvio vyro)

Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne, Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas
Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-252-2.

Kolektyvinė monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ su garsinėmis iliustracijomis tęsia Lietuvių kalbos instituto knygų seriją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ ir pirmosios šios serijos knygos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ tematiką. Tai antrasis bendras Lietuvos ir Latvijos mokslininkų darbas, skirtas lyginamiesiems dabartinių lietuvių ir latvių kalbų konsonantizmo instrumentiniams tyrimams, objektyviai atliktiems pagal tą pačią metodiką. Iki šiol instrumentiniai garsų tyrimai, atliekami Lietuvoje ir Latvijoje, skyrėsi savo metodika, garsų įrašymo techniniais parametrais, todėl neįmanoma jų objektyviai palyginti. Be to, abiejose šalyse gvildenamos atskiros fonetikos ir fonologijos problemos, tačiau trūksta kapitalinių apibendrinamųjų baltų kalbų garsynui skirtų darbų.

Rengiant kolektyvinę monografiją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ pasinaudota tiek Latvijos kolegų patirtimi, tiek lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklos išgvildentais metodologiniais principais. Šioje kolektyvinėje monografijoje pateikta:
• instrumentiškai ištirtų lietuvių ir latvių kalbų priebalsių – sprogstamųjų, pučiamųjų, afrikatų ir sonantų – akustinės ir artikuliacinės charakteristikos, išryškinant svarbiausius skiriamuosius akustinius priebalsių požymius;
• išsamiai aprašyta tyrimo metodika: kai kurie tyrimai (pvz.: santykinio, intensyvumo, sprogimo fazės trukmės, lokuso lygčių) su lietuvių kalbos priebalsiais buvo atlikti pirmą kartą;
• įvairių kriterijų (pvz.: palatalizacijos, balsingumo, artikuliacijos būdo ir vietos, lyties) įtaka priebalsių akustiniams požymiams;
• pagal tarptautinę fonetikos abėcėlę lietuvių ir latvių kalbų priebalsiams priskirti universalūs rašmenys, bendra baltų kalbų priebalsinių fonemų klasifikacija;
• tyrimų rezultatus iliustruojanti gausi vaizdinė medžiaga: spektrogramos, schemos, lentelės, paveikslėliai, vaizduojantys priebalsių išsidėstymą koordinačių plokštumoje ir t. t.

Tikėtina, kad šioje monografijoje paskelbtais tyrimo rezultatais ir duomenimis sėkmingai galės naudotis Lietuvos, Latvijos bei kitų šalių mokslininkai.


 

Atsisiųsti publikaciją

Ramunė Vaskelaitė. Simboliniai pavadinimai: samprata, grupės sudėtis, rašymas
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-250-8.

Studijoje nagrinėjami simbolinių pavadinimų sampratos ir rašymo aspektai. Sampratą vertinant kaip galimą rašymo polinkių veiksnį, kartu atskleidžiami tiek rašymo polinkių, tiek sampratos problemiškieji aspektai ir jų sąsajos, dabartinėje kalboje funkcionuojančių simbolinių pavadinimų įvairovė. Vartosenos analizė grindžiama naujienų portaluose skelbiamais tekstais.