Prieš 10 metų, 2012 m. vasario 17 d., į Amžinybę išėjo žymus lietuvių leksikografas, paskutinis Lietuvių kalbos žodyno redaktorius, leksikologas, dialektologas, akcentologas Vytautas Vitkauskas. Visi šie įvardijimai liudija, kad Kalba buvo didžioji …
Instituto vardu Universitetą sveikina akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė.
Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro žodynininkai 2022 m. gegužės 11 d. kviečia į tradicinį mokslinį seminarą. IV leksikografų dirbtuvės skirtos Lietuvių kalbos žodyno kartotekos 120-mečiui ir šio žodyno …
Mokslo studijoje aiškinamasi, kokie bendrieji ir atskirieji (vyro ir moters) lytiniai organai buvo įvardyti daugiau nei prieš šimtą metų išleistuose gydytojų populiarinamuosiuose medicinos raštuose – identifikuojamos lytinių organų pavadinimų reikšmės …
Rinkiniu, susidedančiu iš knygos ir elektroninės laikmenos, pristatoma vakarų aukštaičių šiauliškių pietinės dalies Grinkiškio apylinkių kalba. Tai pirmasis „Tarmių tekstyno“ serijos leidinys, supažindinantis su vakarų aukštaičių šiauliškių patarme. Įvado skyriuje …
Pranešame, kad išleistas Grasildos Blažienės, Jolantos Gelumbeckaitės, Dalios Sviderskienės, Edmundo Trumpos Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis V (ISBN 978-609-411-298-0, http://doi.org/10.35321/irpz). Tai bendras Lietuvių kalbos instituto, Frankfurto prie Maino universiteto ir Latvijos …
Leidiniu Vištyčio apylinkių tekstai tęsiama serija Tarmių tekstynas, kurios pagrindas yra Europos kalbų atlaso lietuviškųjų punktų tinklas. Lietuvos pietvakariuose, Vilkaviškio rajone, esantis Vištytis yra vienas iš šio tinklo punktų, juo …
Leidinyje Lenkijos lietuvių šnektų tekstai (su elektronine laikmena) pristatomos šiaurės rytinio Lenkijos pakraščio lietuvių šnektos, dažniausiai vadinamos tiesiog Vižainio, Eglinės, Seinų ir Punsko šnektomis. Jau šimtmetį nuo pagrindinio lietuvių kalbos …
Tarmės nuo pat savo tyrimo pradžios laikomos vienu iš lietuvių kalbos gyvybingumo rodiklių. Taigi, jas tirti, aprašyti ir numatyti tolesnę raidą svarbu ir prasminga. Šie tyrimai ypač išsiplėtė ir išsišakojo, …
Mokslo studijoje daugiausia dėmesio skiriama kultūrinio ir tautinio (etninio) tapatumo problemai, atsispindinčiai pasirinktų tirti dabartinių Vilniaus apskrities vietovardžių semantikoje, bei analizuojamos vietovardžiuose užkoduotos reikšmės. Tyrimas, pagrįstas tiek tradicine, tiek šiuolaikine …
Vakar įvyko Lietuvių kalbos instituto mokslinė ataskaitinė konferencija „Naujausi mokslinių tyrimų rezultatai ir skaitmeninių sprendimų plėtra“. Aptarti 2021-aisiais nuveikti darbai ir pasiekti tikslai. Dėkojame visiems Instituto mokslininkams! Vertiname jų atliktus …
