Birželio mėnesį Lietuvių kalbos institute bus ginamos dvi daktaro disertacijos

Lietuvių kalbos institute birželio mėnesį bus ginamos dvi daktaro disertacijos. Birželio 15 d. 10 val. bus ginama Dianos Dambrauskienės daktaro disertacija „Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas“. Disertacijos darbo vadovė – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Birželio 18 d. 13 val. bus ginama Linos Rutkienės daktaro disertacija „Statybos terminijos dūriniai: formavimasis ir raida“. Disertacijos darbo vadovė – dr. Albina Auksoriūtė. Kviečiame susipažinti su disertacijų temomis ir jų autorėmis.

Dianos Dambrauskienės disertacija „Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas“

Horizontalusis ir vertikalusis tradicinės pietų žemaičių raseiniškių patarmės kalbinis kontinuumas ištirtas remiantis geolingvistikos teorijomis ir metodologijomis, sociolingvistikos instrumentuotėmis.

Pirmą kartą, pritaikius geolingvistikos tyrimams svarbų daugiafunkcį (multimodalųjį) trijų pakopų modelį, sistemiškai išanalizuotas visas tradicinės lietuvių patarmės plotas: nustatytos gyvenviečių, „Lietuvių kalbos atlase“ (1977, 1982, 1991) įvardytų LKA punktais, bendruomenių vitališkumo ir administracinių statusų bei sociokultūrinių, socioekonominių sąlygų vietovėse koreliacijos, bendruomenių sociokultūrinės charakteristikos, mikro- ir makroaplinkos bei sociokultūrinių tinklų charakteristikų įtakos vietinių kalbos variantų pereigiškumui. Pirmą kartą į daugiafunkcį modelį integruota subjektyvių nuostatų ir objektyvių tarmiškumo rodiklių koreliacijos patikra, kiekybiškai įvertinti tarmiškumo rodikliai bei lygiai, išsiaiškintos tarminių požymių, išskiriančių pietų žemaičius raseiniškius iš kitų patarmių, vartosenos priežastys.

„Mano disertacijos temą galima laikyti magistro darbo tęsiniu. Magistro darbe išsiaiškinusi, kad Raseinių miesto ir apylinkių gyventojai bendrinei kalbai suteikia aukštesnę socialinę ir komunikacinę vertę nei tarminis kalbėjimas, o savo gyvenamąsias vietoves raseiniškiai dažniausiai priskiria netarminei zonai (tai reiškia, kad aplink Raseinius turėtų būti kalbama netarmiškai), nusprendžiau šia tema pasidomėti išsamiau“, – teigė Diana Dambrauskienė.

Paklausta, su kokiais iššūkiais teko susidurti rašant disertaciją, doktorantė atsakė: „Džiaugiuosi, kad visą medžiagą disertacijai spėjau surinkti dar iki griežto karantino. Todėl šį etapą pavyko užbaigti gana sklandžiai. Per tris mėnesius nuvažiuota nemažai kilometrų, pakalbinti gyventojai iš beveik visų raseiniškių patarmės ploto tarminių punktų, todėl apibendrinantys tyrimo duomenys yra reprezentatyvūs ir objektyvūs. Rašydama disertaciją ne kartą buvau pajutusi „rašymo badą“, kai atrodė, kad tema nebeįveikiama, nes nebeliko minčių. Vadovės drąsinantys žodžiai, tolimesnio kelio parodymas ir reiklumas tais kartais buvo tarsi vanduo ištroškusiajam. Dabar, kai disertacija parašyta, galiu patvirtinti, kad labai geras disertacijos vadovas tampa artimu šeimos nariu, žinančiu disertanto džiaugsmus ir rūpesčius, galimybes ir trūkumus, ydas ir stipriąsias vietas.“

Linos Rutkienės disertacija „Statybos terminijos dūriniai: formavimasis ir raida“

Disertacijoje atliekamas keliaaspektis statybos terminijos dūrinių posistemio tyrimas, atskleidžiama šio posistemio raida ir esama padėtis. Analizuojant statybos terminijos dūrinių darybą, aptariamas kamieno, giminės, galūnės parinkimas, sandų jungimas, gilinamasi į hibridinių ir savakilmių dūrinių darybos skirtybes, nagrinėjama dūrinių su klasikiniais sietiniais kamienais problema. Laikantis požiūrio, kad tarp dūrinio sandų galima matyti tokius pačius santykius, kaip ir tarp žodžių junginių dėmenų, aptariami statybos terminijos dūrinių sintaksiniai-semantiniai sandų santykiai. Disertacijoje mėginama derinti kognityvinę dūrinių analizės patirtį su tradicine dūrinių klasifikacija į temines grupes: pristatoma dūriniais žymimų statybos pavadinimų sistema ir kognityviniai propoziciniai modeliai, pagal kuriuos šios sistemos vienetai susiformuoja.

„Rašyti disertacijos į Lietuvių kalbos institutą atėjau iš kitos institucijos – Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Jame specialybės kalbą dėstau Statybos fakulteto studentams, nuolat susiduriu su statybos srities tekstais, be abejo, ir su statybos terminija. Statybos sąvokų nominacija taikant dūrybą – įdomus reiškinys, norėjau į man aktualios srities dūrinius pasižiūrėti atidžiau. Buvo įdomu tirti jų darybą, raidą, kitų kalbų poveikį, nustatyti iš esmės nekintančius mentalinius modelius, pagal kuriuos formuojama tų dūrinių semantika“, – pasakojo disertacijos autorė.

Paklausta, su kokiais iššūkiais teko susidurti rašant disertaciją, doktorantė Lina Rutkienė atsakė: „Dalį disertacijos teko rašyti ir griežto karantino metu. Viena vertus, tai tapo nemenku iššūkiu: buvo uždarytos bibliotekos, nebebuvo galima prieiti prie statybos srities šaltinių (skaitmeninės formos jų nėra daug) ir kitos reikalingos literatūros. Tačiau, kita vertus, sėdėjimas namuose vertė susikaupti ir dirbti, ir pats karantinas tapo išgyvenamas lengviau.“

Maloniai kviečiame dalyvauti daktaro disertacijų gynimuose!