Bendrinės kalbos tyrimų centras

1. Sakalauskienė Vilija 2021: Žmogaus vaizdinys lietuvių tarmių leksikografiniuose šaltiniuose: etnolingvistinis ir semantinis aspektas:
   mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISBN 978-609-411-308-6. doi.org/10.35321/e-pub.19.zmogus-tarmineje-leksikografijoje. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2022/02/sakalauskiene.pdf.
2. Murmulaitytė Daiva 2021: Naujažodžių darybos ir morfemikos tyrimų perspektyvos (Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atvejis): mokslo monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISBN 978-609-411-289-8. doi.org/10.35321/e-pub.16.naujadaros-tyrimu-perspektyvos. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2021/12/Daivos-Murmulaitytes-monografija.pdf.
3. Šveikauskienė Daiva 2021: Lietuvių kalbos gramatikos kompiuterizavimas: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISBN 978-609-411-280-5. doi.org/10.35321/e-pub.11.lietuviu-gramatikos-kompiuterizavimas. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2021/12/Daiva_Sveikauskiene_Lietuviu_kalbos_gramatikos_kompiuterizavimas_mokslo_studija.pdf.
4. Antanas Balašaitis: bibliografijos rodyklė. Sudarė Antanas Balašaitis ir Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-284-3 (internete). ISBN 978-609-411-285-0 (spausdintinis). http://doi.org/10.35321/e-pub.9.balasaitis-bibliografijos-rodykle. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2021/04/Balasaicio_bibliografija_2021_maketas-1.pdf.
5. Poderienė Nida, Tamulionienė Aurelija 2020: Įveikti atskirtį: grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 141 p. ISBN 978-609-411-277-5. DOI: 10.35321/e-pub.7.grizusiuju-kalbine-integracija. Prieiga internete: http://lki.lt/e-publikacijos/.
6. Mikulskas Rolandas 2020: Galimos jungties darytis / pasidaryti konstrukcijų ištakos: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 90 p. ISBN 978-609-411-260-7. DOI: 10.35321/e-pub.5.galimos-konstrukciju-istakos. Prieiga internete: http://lki.lt/e-publikacijos/.
7. Melnikienė Danguolė 2020: Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas, Lietuvių kalbos institutas, 1160 p. ISBN 979-1-0370-03232. Plačiau.
8. Nauckūnaitė Zita 2020: Argumentavimas: didaktiniai aspektai: metodinė priemonė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 91 p. ISBN 978-609-411-259-1. DOI: 10.35321/e-pub.4.argumentavimas-didaktiniai-aspektai. Prieiga internete: http://lki.lt/e-publikacijos/.
9. Jaroslavienė Jurgita, Grigorjevs Juris, Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese 2019: Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas 1: mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 317 p. ISBN 978-609-411-251-5. DOI: 10.35321/e-pub.1.baltu-garsynas. Prieiga internete (su garso įrašais): http://lki.lt/e-publikacijos/.
10. Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese, Jaroslavienė Jurgita, Grigorjevs Juris 2019: Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas 2: mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 370 p. ISBN 978-609-411-252-2. DOI: 10.35321/e-pub.2.baltu-garsynas. Prieiga internete (su garso įrašais): http://lki.lt/e-publikacijos/.
11. Vaskelaitė Ramunė 2019: Simboliniai pavadinimai: samprata, grupės sudėtis, rašymas: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 60 p. ISBN 978-609-411-250-8. DOI: 10.35321/e-pub.3.simboliniai-pavadinimai. Prieiga internete: http://lki.lt/e-publikacijos/.
12. Miliūnaitė Rita 2018: Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 512 p. ISBN 978-609-411-219-5. Plačiau.
13. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai: straipsnių rinkinys, sudarė J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 2018, 392 p. ISSN 2538-9211, ISBN 978-609-411-221-8. Plačiau.
14. Balašaitis Antanas 2018: Žodžiai ir žodynai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 260 p. ISBN 978-609-411-215-7.
15. Mikulskas Rolandas 2018: Deskriptyvinės jungties kategorijos apibrėžimo problemos. Ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijoje vartojamų jungčių ‘virsti’ ir ‘tapti’ sintaksinė ir semantinė distribucija. – Lietuvių kalba 12, 1–63. ISSN 1822-525X. DOI: 10.15388/Lietkalb.2016.10.9939. Straipsnio-studijos prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/245/186.
16. Miliūnaitė Rita 2018: Naujažodžių ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Bendrinė kalba 91, 1–21. ISSN 2351-7204. Publikacijos prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Miliunaite_BK_91_straipsnis.pdf.
17. Vladarskienė Rasuolė 2017: Dokumentų tekstai ir formuluotės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 192 p. Plačiau.
18. Vidūnas Vytis, Zabarskaitė Jolanta, sud., 2017: Sanskrito–lietuvių vėrinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 59 p. Plačiau.
19. Zabarskaitė Jolanta, Temčinas Sergejus, Gritėnienė Aurelija ir kt. 2017: Kūrybiškumo slinktys ir lūžiai. Kalbinė kurti analizė: kolektyvinė monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 159 p. Plačiau.
20. Augustinaitis Arūnas, Zabarskaitė Jolanta, Mikulėnienė Danguolė ir kt. 2017: Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas: kolektyvinė monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, 220 p. Plačiau.
21. Kniūkšta Pranas 2017: Tarp meninės kalbos ir gramatikos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 180 p.
22. Pupkis Aldonas 2016: Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 496 p. Plačiau.

ŽODYNAI

BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS

Šis žodynas – tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Nenorminių, neteiktinų ar vengtinų žodžių jame nėra. Žodyne greta pagrindinės normos leksikos, žodžių darybos, kirčiavimo ar kt. variantų pateikiama ir šalutinės normos variantų. Pabrėžtina, kad šalutinės normos vartojimas nelaikytinas kalbos klaida.

Žodyną rasite Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.

Bendrinės lietuvių kalbos žodynas / redaktorių kolegija nuo 2020 m. birželio mėn.: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys. – https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas

1 dalis: Įvadas, B, C, H, J, O. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. ISBN 978-609-411-108-2 (1 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
2 dalis: Antraštynas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. ISBN 978-609-411-115-0 (2 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
3 dalis: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. ISBN 978-609-411-130-3 (3 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
4 dalis: D. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. ISBN 978-609-411-165-5 (4 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
5 dalis: Ž. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. ISBN 978-609-411-193-8 (5 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
6 dalis: R. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. ISBN 978-609-411-199-0 (6 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
7 dalis: G (g-gyvuoti). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-241-6 (7 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
8 dalis: G (Gižai-gvinėjietiškas). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-242-3 (8 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
9 dalis: K (k-karžygiškumas). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-261-4 (9 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
10 dalis: A (a-anapestinis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-263-8 (10 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
11 dalis: L (l-Lieporiai). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-287-4 (11 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
12 dalis: K (kas-kilninti). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-292-8 (12 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).

DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS

Žodyną rasite Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys. – 8-as patais. ir papild. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, 974 p., ISBN 978-609-411-281-2; elektroninis variantas, 2021, doi.org/10.35321/dlkz. – https://ekalba.lt.

MOKSLO ŽURNALAI

KALBOS KULTŪRA

„Kalbos kultūra“ – Lietuvių kalbos instituto (iki 1989 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto) iki 2014 m. leistas recenzuojamas mokslo žurnalas, kuriame nagrinėjami bendrinės lietuvių kalbos norminimo istorijos, teorijos bei dabartinės kodifikacijos, taip pat  lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje, kalbinių nuostatų ir kalbos politikos klausimai.

2014 m. spalio pradžioje išėjo 86-as numeris – paskutinis tokio formato ir tokiu pavadinimu.

Nuo 2014 m. žurnalas, išlaikydamas tęstinumą ir tyrimų kryptį bei redakcinės kolegijos branduolį, keičia pavadinimą: vadinasi „Bendrinė kalba“ ir leidžiamas elektronine forma.

BENDRINĖ KALBA

Mokslo žurnalas „Bendrinė kalba“ – nuo 1961 metų leidžiamo žurnalo „Kalbos kultūra“ tąsa.

Tęsiant „Kalbos kultūros“ tradicijas, atnaujinto recenzuojamo elektroninio mokslo žurnalo kryptis – bendrinės kalbos teorijos plėtojimas, ja pagrįsti bendrinės kalbos sistemos bei vartosenos tyrimai ir kalbos normų raida, kalbų politika ir kalbinės nuostatos.

Vyriausioji žurnalo redaktorė dr. Vilija Sakalauskienė, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja dr. Jolita Urbanavičienė, redakcijos sekretorė dr. Ramunė Vaskelaitė.