Bendrinės kalbos tyrimų centras

tel. (8 5) 234 6054, el. paštas

Bendrinės kalbos tyrimų centras įkurtas 2015 m. Nuo 2016 m. vasario 1 d. jam vadovauja dr. Jurgita Jaroslavienė. Iki to laiko Centrui vadovavo dr. Rita Miliūnaitė.

Centro tikslai yra sinchroniniai struktūriniai ir taikomieji dabartinės bendrinės lietuvių kalbos tyrimai. Siekdamas šių tikslų, Centras įgyvendina šiuos uždavinius:

kuria, sistemina ir atnaujina mokslo žinias apie dabartinės lietuvių kalbos fonetinę, leksinę, semantinę ir gramatinę sandarą bei jos struktūrinius ir funkcinius pokyčius, atskleidžia tų pokyčių priežastis ir dinamiką;
tiria ir vertina variantiškus bei naujus įvairių kalbos lygmenų vartosenos reiškinius, nagrinėja bendrinės kalbos normų funkcionavimą ir raidą bendrinės kalbos vartojimo ir jai artimose srityse, tiria bendrinės kalbos vartotojų kalbines nuostatas;
kalbos funkcionavimo stebėsenos pagrindu kuria ir taiko inovatyvias tyrimų metodologijas;
vykdo atliktų tyrimų sklaidą: leidžia „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“, mokslo žurnalą „Bendrinė kalba“, rūpinasi kitais skaitmeniniais ištekliais, rengia Jono Jablonskio ir kitas mokslines bei praktines konferencijas, seminarus, konsultuoja visuomenę bendrinės kalbos normų ir vartosenos klausimais, atlieka kalbos ekspertizes, įvairiais būdais pristato tyrimų rezultatus visuomenei;
vykdo nacionalinius ir tarptautinius mokslo, sklaidos bei kalbos technologijų projektus, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio mokslininkais, mokslo ir studijų institucijomis, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos institucijų lingvistais, Europos nacionalinėmis kalbų institucijomis, tarptautinėmis asociacijomis ir federacijomis.

Pagrindinės tyrimų kryptys:

- bendrinės kalbos normos ir vartosena;
- leksika ir semantika, išmanioji leksikografija;
- bendrinės lietuvių kalbos žodynas;
- lietuvių kalbos naujažodžiai;
- eksperimentinė fonetika ir fonologija;
- gramatika;
- mokyklinė lituanistika;
- skaitmeniniai ištekliai ir kalbos technologijos.

Svarbiausi leidiniai

Mikulskas R. Galimos jungties darytis / pasidaryti konstrukcijų ištakos. Mokslo studija. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. – 90 p. ISBN 978-609-411-260-7. DOI: 10.35321/e-pub.5.galimos-konstrukciju-istakos. Prieiga internete: http://lki.lt/e-publikacijos/.
Melnikienė D. Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas. – Lietuvių kalbos institutas, 2020. – 1160 p. ISBN 9791037003232. Plačiau.
Nauckūnaitė Z. Argumentavimas: didaktiniai aspektai. Metodinė priemonė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. – 91 p. ISBN 978-609-411-259-1. DOI: 10.35321/e-pub.4.argumentavimas-didaktiniai-aspektai. Prieiga internete: http://lki.lt/e-publikacijos/.
Jaroslavienė J., Grigorjevs J., Urbanavičienė J., Indričāne I. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas. Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Kn. 1. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. – 317 p. ISBN 9786094112515. DOI: 10.35321/e-pub.1.baltu-garsynas. Prieiga internete (su garso įrašais): http://lki.lt/e-publikacijos/.
Urbanavičienė J., Indričāne I., Jaroslavienė J., Grigorjevs J. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas. Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Kn. 2. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. – 370 p. ISBN 9786094112522. DOI: 10.35321/e-pub.2.baltu-garsynas. Prieiga internete (su garso įrašais): http://lki.lt/e-publikacijos/.
Vaskelaitė R. Simboliniai pavadinimai: samprata, grupės sudėtis, rašymas. Mokslo studija. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. – 60 p. ISBN 978-609-411-250-8. DOI: 10.35321/e-pub.3.simboliniai-pavadinimai. Prieiga internete: http://lki.lt/e-publikacijos/.
Miliūnaitė R. Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. – 512 p. ISBN 9786094112195. Plačiau.
Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai [straipsnių rinkinys, sudarė J. Urbanavičienė ir R. Petrokienė]. – Vilnius: Baltijos kopija, 2018. – 392 p. ISSN 2538-9211, ISBN 978-609-411-221-8. Plačiau.
Balašaitis A. Žodžiai ir žodynai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. – 260 p. ISBN 978-609-411-215-7.
Mikulskas R. Deskriptyvinės jungties kategorijos apibrėžimo problemos. Ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijoje vartojamų jungčių ‘virsti’ ir ‘tapti’ sintaksinė ir semantinė distribucija – Lietuvių kalba 12. Vilnius, 2018, p. 1–63. DOI: 10.15388/Lietkalb.2016.10.9939, ISSN 1822-525X. Straipsnio-studijos prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/245/186
Miliūnaitė R. Naujažodžių ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne –Bendrinė kalba 91. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISSN 2351-7204. 2018, p. 1–21. Publikacijos prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Miliunaite_BK_91_straipsnis.pdf
Vladarskienė R. Dokumentų tekstai ir formuluotės. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. – 192 p. Plačiau.
Vidūnas V., Zabarskaitė J. (sud.) Sanskrito-lietuvių vėrinys. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. – 59 p. Plačiau.
Zabarskaitė J., Temčinas S., Gritėnienė A., et all. Kūrybiškumo slinktys ir lūžiai. Kalbinė kurti analizė [kolektyvinė monografija]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. – 159 p. Plačiau.
Augustinaitis A., Zabarskaitė J., Mikulėnienė D., et all. Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas [kolektyvinė monografija]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, 2017. – 220 p. Plačiau.
Kniūkšta P. Tarp meninės kalbos ir gramatikos. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. – 180 p.
Pupkis A. Lietuvių kalbos sąjūdis 1968-1988 m. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. – 496 p. Plačiau.

BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS

Šis žodynas – tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Nenorminių, neteiktinų ar vengtinų žodžių jame nėra. Žodyne greta pagrindinės normos leksikos, žodžių darybos, kirčiavimo ar kt. variantų pateikiama ir šalutinės normos variantų. Pabrėžtina, kad šalutinės normos vartojimas nelaikytinas kalbos klaida.

Naujausią žodyno versiją rasite internete bkz.lki.lt

Bendrinės lietuvių kalbos žodynas / redaktorių kolegija nuo 2020 m. birželio mėn.: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, L. Jonušys, D. Daugirdienė. Programuotojas V. Satkevičius. – http://bkz.lki.lt

KALBOS KULTŪRA

„Kalbos kultūra“ – Lietuvių kalbos instituto (iki 1989 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto) iki 2014 m. leistas recenzuojamas mokslo žurnalas, kuriame nagrinėjami bendrinės lietuvių kalbos norminimo istorijos, teorijos bei dabartinės kodifikacijos, taip pat lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje, kalbinių nuostatų ir kalbos politikos klausimai.

2014 m. spalio pradžioje išėjo 86-as numeris – paskutinis tokio formato ir tokiu pavadinimu.

Nuo 2014 m. žurnalas, išlaikydamas tęstinumą ir tyrimų kryptį bei redakcinės kolegijos branduolį, keičia pavadinimą: vadinasi „Bendrinė kalba“ ir leidžiamas elektronine forma.

BENDRINĖ KALBA

Mokslo žurnalas Bendrinė kalba – nuo 1961 metų leidžiamo žurnalo Kalbos kultūra tąsa.

Tęsiant Kalbos kultūros tradicijas, atnaujinto recenzuojamo elektroninio mokslo žurnalo kryptis – bendrinės kalbos teorijos plėtojimas, ja pagrįsti bendrinės kalbos sistemos bei vartosenos tyrimai ir kalbos normų raida, kalbų politika ir kalbinės nuostatos.

Bendrinė kalba

Projektai

Nuo 2019 m. Lietuvių kalbos institutas stebėtojo teisėmis dalyvauja Tarptautiniame Europos leksikografų infrastruktūros projekte ELEXIS (European Lexicographic Infrastructure: Opening up dictionaries and lexicographic resources). Prieiga internete: https://elex.is/portfolio-item/lki/. Daugiau informacijos: https://elex.is/observers/, https://www.facebook.com/elexis.official/ ir https://elex.is/. Koordinatorės: dr. D. Liutkevičienė, dr. A. Gritėnienė, dr. J. Jaroslavienė.
Nuo 2018 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vykdo projektą „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“ (Nr.02.3.1-CPVA-V-526-01-0003), kuriame Lietuvių kalbos institutas dalyvauja kaip partneris. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Lietuvių kalbos instituto projekto dalis – Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos perkėlimas į elektroninę erdvę. Projektas vyks iki 2021 m. birželio mėn.
Nuo 2018 m. vykdomas projektas „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. Kalba)“
(Nr. 02.3.1-CPVA-V-527-01-0006). Projektas finansuojamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ įgyvendinimo priemonės Nr. 02.3.1-CPVA-V-527 „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ lėšomis. Projekto vadovės: 2018–2019 m. a. a. D. Jurgaitytė, nuo 2020 m. A. Bazienė.
Nuo 2018 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programą (kodas 2.1) finansuoja projektą „Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveikos tyrimai“ (K-1/2018). Projektas bus vykdomas iki 2020 m. pabaigos. Projekto vadovė dr. J. Urbanavičienė.
Nuo 2018 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 programą finansuoja projektą „Kitų kalbų poveikis mokinių lietuvių kalbai ir savimonei: situacija, tendencijos ir galimybės“. Projektas bus vykdomas iki 2020 m. pabaigos. Projekto vadovė dr. A. Tamulionienė.
Nuo 2018 m. vykdomas sklaidos projektas „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos veikalų rengimas ir leidyba“. Finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projekto trukmė nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Projekto vadovė R. Petrokienė.
Nuo 2017 m. Ilgalaikė institucinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2017–2021 m. programa „Fundamentalieji ir taikomieji šiuolaikinės bendrinės lietuvių kalbos pokyčių bei inovacijų tyrimai ir sklaida“. Programos vadovė dr. J. Jaroslavienė.
2012–2016 m. Ilgalaikė institucinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2012–2016 m. programa „Fundamentiniai ir taikomieji lietuvių kalbos leksikos, leksinės semantikos ir terminologijos tyrimai“. Programos vadovės: 2012–2014 m. a. a. dr. Z. Šimėnaitė, 2015–2016 m. dr. J. Jaroslavienė.
2014–2016 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 metų programą (kodas 2.1) finansuotas projektas Tarmių duomenys Lietuvių kalbos žodyno kartotekai (vad. dr. J. Urbanavičienė). Vykdant projektą pildytos Lietuvių kalbos žodyno kartotekos, taip pat sukurta pirmoji skaitmeninė Lietuvių kalbos žodyno Tarmių kartoteka (http://lkiis.lki.lt./web/guest/penkta-kartoteka).
2013 m. kovas – 2015 m. rugpjūtis. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ su partneriais – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutu (koordinatorius), Lietuvos edukologijos universitetu ir Šiaulių universitetu – vykdomas ES struktūrinių fondų projektas „Lietuvių šneka valdomos paslaugos (LIEPA)“ (nr. VP2-3.1-IVPK-12-K-01-001). Lietuvių kalbos institute kuriama interaktyvi elektroninė lietuvių sakytinės kalbos naujovių vartosenos paslauga „Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas“ (vad. dr. R. Miliūnaitė).
2015 m. birželis–lapkritis. „Moderniõsios lietuvių kalbos leksikos pokyčių integracija į mokymo turinį ir mokytojų dalykinių kompetencijų ugdymas“ (rėmė Ugdymo plėtotės centras). Asociacija „Lituanistų sambūris“ ir partneris LKI (BKTC Mokyklinės lituanistikos kryptis).
2013–2015 m. vykdytas Mokslininkų grupių projektas „Dabartinės baltų kalbos: spektrinės garsų charakteristikos (instrumentinis tyrimas)“. (LMT projekto finansavimo sutarties Nr. MIP-081/2013, vad. dr. J. Jaroslavienė).