demo_image

dr. (HP) Kazimieras Garšva

vyriausiasis mokslo darbuotojas

  1. Darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus ir atsiskaito savo Centro vadovui;
  2. Centro vadovo nurodymu rengia planavimo ir atsiskaitymo dokumentus (ataskaitas);
  3. Dalyvauja individualioje ir kolektyvinėje mokslo veikloje;
  4. Atlieka mokslo tiriamojo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  5. Atlieka taikomojo mokslo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  6. Užsiima mokslo tyrimų sklaida;
  7. Aktyviai dalyvauja Centro ir Instituto posėdžiuose ir susirinkimuose;
  8. Vykdo kitas Instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, Centro vadovo užduotis ar pavedimus, susijusius su šiuose nuostatuose išvardytomis funkcijomis;
  9. Vykdo kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Instituto įstatuose, šiuose nuostatuose, Centro nuostatuose, kituose Instituto vidiniuose teisės aktuose.

1977 m. apgynė daktaro disertaciją „Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga)“. Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją „Lietuvių kalbos paribio šnektos“. 2007 m. atlikta habilitacijos procedūra („Lietuvių kalbos paribio šnektos: jų raida, struktūra, kontaktai“). Rinkdamas dialektologinę medžiagą dalyvavo 30 ekspedicijų. 2008–2014 m. vadovavo LKI Vardyno skyriui. Už lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimus ir etninių lietuvių žemių tradicinės kultūros puoselėjimą 2016 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

  1. Slogovyje akcienty v fonologičieskoi sistiemie (na matierijalie litovskogo jazyka): Dis. kand. filol. nauk. –  Moskva: Institut jazykoznanija AN SSSR. 1977.
  2. Grammatika litovskogo jazyka (vyr. red. V. Ambrazas). Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Mokslas. 1985 (su V. Ambrazu, A. Valeckiene, E. Valiulyte ir kt. ).
  3. Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai. V., 1990 (1 leidimas ir 2 pataisytas ir papildytas leidimas).
  4. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (red. V. Ambrazas). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 1996, 1997 (su V. Ambrazu, A. Girdeniu ir kt.).
  5. Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai. (ats. red. K. Garšva). Vilnius: VU. Metodinės  rekomendacijos filologams. 1982.
  6. Juozo Šliavo raštų dalykinė rodyklė. (Sudarymas, kalbotyros skyrius). Vilnius: Lietuvos kraštotyros draugija. 1990.
  7. Linelius roviau, dainavau (Onos Bluzmienės tautosakos ir atsiminimų rinktinė). Sudarė ir parengė B. Stundžienė, Z. Puteikienė, K. Garšva, K. Kalibatas. Vilnius: „Vaga“. 1990.
  8. Lietuvos rytai. Sudarė K. Garšva, L. Grumadienė. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. 1993.
  9. Armija krajova Lietuvoje. (Sudarymas, straipsniai). Vilnius – Kaunas: „Vilnijos draugija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. D. 1, 1995. D2, 1999.
  10. Etninių žemių lietuviai dabartinėje Baltarusijoje. Sudarė K. Garšva. Vilnius: Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 1999.
  11. Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija). Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. ISBN 9955704020, 408 p.
  12. Latvijos lietuvių šnektos. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. ISBN 9786094111600, 352 p.
  1. Akcentuacijos ir vokalizmo sąryšis šiaurės vakarų panevėžiškių tarmėje ­ Lietuvių arealinės lingvistikos klausimai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 17,1977, p. 76–88.
  2. Apie šiaurės vakarų panevėžiškių tarmę ­ Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai. Ats. red. K. Garšva. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1982, p. 4–7.
  3. Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypatybės. – ­ Baltistica 18 (1), 1982, p. 65–74.
  4. Razvitijie dvujazyčija v Litovskoi SSR ­ LTSR MA darbai. Ser. A 1982, t. 3 (80), p. 120–130.
  5. Sopostavlienijie fonologičieskih sistiem litovskogo i ruskogo jazykov. –­ Kalbų kontaktai Lietuvos TSR. LKK 23, 1983,  p. 159–174.
  6. Šiaurės vakarų panevėžiškių akūtinių ir cirkumfleksinių garsų trukmė ir intensyvumo viršūnė. – ­LTSR MA darbai. Ser. A. 1984, t. 2 (87), p. 74–82.
  7. Lietuvių kalbos tarmės ir jų kontaktai Latvijoje. – Lietuvių kalbos tarmių Latvijoje istorija. – ­LTSR MA darbai. Ser. A. 1984, t. 2 (87), p. 83–91.
  8. Šiaurės vakarų panevėžiškių fonologinės sistemos pagalbinės priemonės ir variantai. – ­LTSR MA darbai. Ser. A. 1984, t. 4 (89), p. 128–137.
  9. Lietuvių kalbos tarmės ir jų kontaktai Latvijoje. – Lietuvių gyvenamosios vietos ir kalbų funkcionavimas. – ­LTSR MA darbai. Ser. A. 1985, t. 1 (90), p. 118–136.
  10. Fonologija. – Grammatika litovskogo jazyka. Vilnius: Mokslas. 1985, p. 10–49 (su A. Girdeniu).
  11. Akustičieskijie osobiennosti vokalizma russkogo jazyka v sopostavlieniji s litovskim jazykom. –­ LTSR MA darbai. Ser. A. 1986, t. 1 (94), p. 106–115.
  12. Latvijos lietuvių tarmių sintaksės ypatybės ir tekstai. –­ Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimai. – LKK 25, 1986, p. 218–241.
  13. Tarmiškos tautosakos transkribavimo principai. –­ Lietuvių kalbos sandaros tyrinėjimai. – LKK 26, 1987, p. 108–112.
  14. Uodegėnų šnektos fonetika, morfologija ir leksika dvikalbystės sąlygomis. – ­ Lietuvių kalba ir bilingvizmas. – LKK 27, 1988, p. 73–106 (su R. Jackute, E. Venskauskaite).
  15. Lietuvių ir rusų kalbų funkcionavimas Lietuvos TSR švietimo sferoje. – ­ Lietuvių kalba ir bilingvizmas. – LKK 27, 1988, p. 150–179 (su J. Trifonovu).
  16. Lietuvininkai latgalių etnogenezėje. – ­ Baltistica III (1) priedas, 1989, p. 64–69.
  17. Kalbinės situacijos raida pakraščių šnektose. –­ Kalbų ryšiai ir sąveikos. – LKK 28, 1989, p. 12–38.
  18. Litovskij jazyk v okrugie Opsy. – Kalbų ryšiai ir sąveikos. – LKK 28, 1989, p. 99–117 (su O. Poliakovu).
  19. Punsko šnektos skirtumų žodynas. – Lietuvių leksikos ir terminologijos problemos. – LKK 29. 1991, p. 32–45 (su B. Stoskeliūnaite, J. Vaina).
  20. Pietryčių Lietuvos gyventojų tautinės ir kalbinės orientacijos 1989 metais. –­ Lituanistica 3 (19), 1994,p. 28–35.
  21. Fonologija. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994, p. 15–40 (antrasis pataisytas leidimas – 1996 m.) (su A. Girdeniu).
  22. Breslaujos-Apso apylinkių šnekta. – Lituanistica 2 (26), 1996, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija,  p. 83–94.
  23. Lietuvių ir latvių kalbų ryšiai. – Lituanistica 4 (28), 1996, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, p. 25–33.
  24. Ciskodo apylinkių lietuvininkų šnekta. –­ Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 1996, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, p. 138–147.
  25. Lietuvos Žiemgalos šnektų žodynas: bendrybės, skirtumai, skoliniai. – Žiemgala. 1998, Nr. 1, p. 12–13.
  26. Rytinės etninės lietuvių žemės V–XX a.: nuo Breslaujos iki Gardino. – Etninių žemių lietuviai dabartinėje Baltarusijoje. Sudarė K. Garšva. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 1999, p. 4–20.
  27. Lietuvos Žiemgalos tarmės. – Žiemgala. Žiemgalos krašto praeitis. „Žiemgalos“ leidykla. Kaunas, 1999, p. 89–92 (su V. Didžpetriu ir kt.).
  28. Šiaurės vakarų panevėžiškių murmamieji balsiai. – Acta linguistica Lithuanica 43, 2000. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, p. 165–175.
  29. Latvijos lietuviai ir jų šnektos. – Žiemgala. 2000, Nr. 1, p. 8–12 (su R. Endzelyte).
  30. Latvijos lietuvių – Skyronių, Neretų ir Aknystos – šnektų fonetika. – Lituanistica 1 (45), 2001. ISSN 0235-716X. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2001, t. 1 (45), p. 73–79.
  31. Lietuvių kalbos ploto pakraščiai. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. ISSN 1392-0502. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslų akademija, p. 397–421.
  32. Kraslavos rajono lietuvių šnektos. – Lituanistica 4 (48), 2000, ISSN 0235-716X. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, p. 67–80.
  33. Fonologija – A. Girdenis. Kalbotyros darbai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, t. 3, p. 200–228.
  34. Lygumų šnekta. – Lygumai. Stačiūnai. Red. S. Buchaveckas, K. Garšva ir kt. Vilnius: Versmė, 2001, p.  571–576 .
  35. Tverečiaus ir Vidžių šnekta. – Tverečiaus kraštas. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2001, p. 475–481.
  36. Sootnošienijie zvukov litovskogo i ruskogo jazykov. – Kalbų studijos. 2001, Nr. 1. p. 24–26.
  37. Putinų kaimo šnekta. – A. Užiūnas. Putinai. Kaunas, 2001, p. 5–6.
  38. Bendrinės kalbos tarties problemos. – Žmogus kalbos erdvėje (Mokslinių straipsnių rinkinys). Kaunas, 2001, p. 143–148.
  39. Mažosios Lietuvos tarmės ir jų fonetika. – Tiltai. 2001, Nr. 3, p. 15–20.
  40. Kirčiuotų trumpųjų ir pusilgių skiemenų „priegaidės“. – Kalbotyra 50 (1), 2001, p. 147–150.
  41. Daugpilio pietinių apylinkių lietuvių šnekta. – Lituanistica 1 (49), 2002, p. 98–105.
  42. Šiaurinių vilniškių šnektų morfologijos ypatybės. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 21, 2002, p. 465–474.
  43. Lietuvių kalbos garsų fonologinės interpretacijos. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 2002, p. 1–17.
  44. Akademikas Jurijus Stepanovas ir lietuvių kalba. – ALL 46, 2002, p. 227–229 (su R. Venckute ir O. Poliakovu).
  45. Panevėžiškių fonetikos raida abipus Latvijos sienos. – Acta Linguistica Lithuanica 47, 2002, p. 9–18.
  46. Prof. kun. P. Kraujalis (1882–1933) – Vilniaus krašto lietuvybės gaivintojas. – LKMA metraštis, 2002, p. 673–678.
  47. Sutaptiniai dvibalsiai ie, uo ir jų fonologinė interpretacija. – Žmogus ir žodis. Vilniaus pedagoginis universitetas. Didaktinė lingvistika. Mokslo darbai. Ats. red. V. Drotvinas. 2001, t. 1, Nr. 3, p. 23–26.
  48. Švietimo reforma Rytų Lietuvoje (devintasis Lietuvos lenkinimo laikotarpis). – Rytų Lietuva: visuomenės ir socialinių grupių raiška bei sąveika. Socialinių tyrimų institutas. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos. Ats. red. A. Čiužas. Spausdino UAB Mokslo aidai. Vilnius, 2002, p. 265–278.
  49. Pelesos-Varanavo apylinkių šnekta. – Lydos krašto lietuviai. Red. N. Vėlius. Lietuvos kraštotyros draugija. Poligrafija ir informatika. Kaunas, 2002, t. 2, p.  566–575 .
  50. Panevėžiškių fonetikos raida abipus Latvijos sienos. – Acta linguistica Lithuanica 47, 2002, p. 9–18. ISSN 0130-0172.
  51. Mūšos krašto nekirčiuoti balsiai nuo A. Baranausko iki šių dienų. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 23, Vilnius, 2003, p. 63–68.
  52. Tarmių ir bendrinės kalbos balsių e,, e tartis. – Kalbos teorija ir praktika. Ats. red. A. Paulauskienė. ISBN 9955-09-603-9. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, p. 41–44.
  53. Lietuvių kalbos žodžio skiemenys ir kirtis. – Respectus Philologicus 5 (10). ISSN 1392-8295. VU KHF, Kelcų HF, p. 176–181.
  54. Latvijos lietuvių telkiniai: istorija ir šnektos. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. Vilnius.
  55. Latvijos lietuvių uteniškių šnektos. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos, t.1. Vilnius, LKI, 2005, p. 341–360.
  56. Eglinės-Vižainio šnektos. – Texts and Contexts: the movement of Language. Kaunas, VU Press, 2005, p. 371–376.
  57. Lietuvių kalbos tarmių prozodemos. – Baltų kalbos tarmės: rašytinis palikimas. Šiauliai, ŠU, 2005, p. 79–86.
  58. Šiaurės Lietuvos tarmių globa. – Žiemgala. Istorijos ir kultūros žurnalas. 2005, Nr. 2, p. 32–36.
  59. Aukštaičiai. – Aukštaičių tapatumo paieškos. K., Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba, 2006, p. 58–65.
  60. Bajorų pašnektė ir Aknystos, Garšvinės, Subačiaus šnektos. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2. LKI. V., 2006.
  61. Lietuvių kalbos prozodijos diskusiniai klausimai. – Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklaida. VU KHF mokslinių straipsnių rinkinys. K., 2006.
  62. Apie Nerijos Bartkutės daktaro disertaciją. – Žiemgala.Nr. 1, 2008, p. 53.
  63. Lietuvos fonologinės mokyklos problemos. – Žmogus ir žodis. T. 10, Nr. 1, 2008,  p. 20–23.
  64. „Vilnijos“ draugijos dvidešimtmetį minint. – Voruta. Nr. 7, 2008, p. 1, 7.
  65. Užribio lietuviai – mūsų kultūros priešpilis. – Gimtasai kraštas. Nr. 1,  2008, p. 94–99.
  66. Kliukščionių šnektos fonologinė sistema. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. D. 2. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, p. 610–618.
  67. Bajorų pašnektė ir Aknystos, Garšvinės, Subačiaus lietuvių šnektos. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. D. 2. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, p. p. 511–522.
  68. Kalbininkas Kazimieras Gasparavičius ir jo darbai. – Žiemgala. Nr. 1, 2008, p. 11–15.
  69. Nuo Lietuvos paminėjimo tūkstantmečio iki 1000-mečio gimnazijos. – Lietuva ir mes: tūkstantmečio šviesa Šalčios krašte. Vilnius, 2009, p. 86–100.
  70. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribių vietovardžiai. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos, kultūros ir raštijos tradicijos (Bibliotheca Archivi Lithuanici) T. 7. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009, p. 59–70.
  71. Etninių lietuvių žemių kultūros raida. – Lietuvių tauta.Kn. 11, 2009, p. 127 –138.
  72. Vilniaus enciklopedija – lenkų kalba ir dvasia: [recenzija]. – Voruta. Nr. 3, 2009, p. 13, 16.
  73. Latvijos lietuviai ir jų kultūra. – Gimtasai kraštas.2010, Nr. 3, p. 50–56.
  74. Seinų krašto oikonimų priegaidės. – Žmogus ir žodis. T. 12, Nr. 1, 2010, p. 73– 79.
  75. Žiemgalių kalba ir jos reliktai. – Žiemgalos krašto praeitis. D. 6. Žiemgalos kultūros paveldas. Kaunas: 2011, p. 13–23, 136–137, 139, 142.
  76. Marijos Razmukaitės onomastikos darbai. – Kalbos kultūra,Sąs. 84, 2011, p. 297– 302.
  77. Aknystos ir Juodupės šnekta. – Juodupė. Onuškis. D. 2. Vilnius : Versmė, 2012, p. 1407–1410. ISBN 9789955589587.
  78. Nepriesaginės (latviškos darybos) Lietuvos moterų pavardės. – Kalbos kultūra, Nr. 85, 2012, 216–224. ISSN 0130-2795.
  79. Tarmės – etninės kultūros pagrindas. – Gimtasai kraštas Nr. 5, 2012,  7–12. I SSN: 2029-0101.
  80. Latvijos lietuvių šnektos paribio šnektų plote. – Gimtasai kraštas Nr. 6, 2013, 6–11. ISSN 2029-0101
  81. Lietuvių ryšiai su tarme, etnine kultūra, vardynu. – Liaudies kultūra 2 (149), 2013, 7–10. ISSN 0236-0551.
  1. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus.Gimtoji kalba Nr.1, 2013, p. 13–18, ISSN 0868-5134.
  2. Asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose ir valstybinės kalbos funkcijos. – Bendrinė kalba 87 (2014), http://www.bendrinekalba.lt.  ISSN 2351-7204.
  3. Įžymiausio Lietuvos kalbininko darbai. – Gimtasai kraštas, 2014, Nr.7, 115–116. ISSN: 2029-0101.
  1. Kalbininko Aleksandro Vanago 80-mečiui. – Gimtoji kalba 6, 2014. ISSN 0868-5134.
  2. Lietuvos tarmių ryšys su etnografiniais regionais ir jų metais. – Liaudies kultūra 6, 2014, 61–65. ISSN: 0236-0551.
  3. Pašvitinio apylinkių šnekta. – Pašvitinys, Vilnius: Versmė, 2014, 1035–1039. ISBN 9786098148046.
  4. Daujėnų–Krinčino–Pasvalio tradicinė šnekta. – Daujėnai, Vilnius: Versmė, 2015, 1075–1080. ISBN: 9786098148206.
  1. Latvijos lietuvių šnektos paribio tarmių plote. – Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas / Dialects – cultural heritage of Europena Nations [Elektroninis išteklius]. Vilnius: MRU eBooks, 2015, p. 193–210. ISBN 9789955197669.
  2. Antano Baranausko kalbinės nuostatos. – Gimtasai kraštas, 2016, Nr. 11, 56–62. ISSN 2029-0101.
  1. Prosodiemy v sistiemie fonologičieskogo opisanija (na matierijalie litovskogo jazyka). – ­Izviestija Akadiemii nauk SSSR 36 (1), 1977. Ser. lit. i jaz. p. 52–59.
  2. Tipologija sovriemiennogo baltijskogo dvujazyčija. – Baltovslowiańskie związki językowe. – Wroclaw, 1990, p. 111–116.
  3. Sėlių, žiemgalių, kuršių ir latvių kalbų reliktai Šiaurės Lietuvoje. – Acta Baltica 94, 1997, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 24–27.
  4.  Čiernovik pisma Kazimierasa Jauniusa F. de Sossiuru (iš lietuvių kalbos vertė ir komentarus rašė K. Garšva). – Ferdinand de Sossiur. Zamietki po obščiej lingvistikie. Moskva: Progress. 2000, p. 249–254.
  5. Pakraštinių lietuvių kalbos šnektų fonologinės sistemos. – ­Paribio tarmių ir kalbų problemos. Tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Europos kalbų metams, pranešimai. Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2001, p. 31–37.
  6. Lietuviškos kilmės Latvijos Respublikos vietovardžiai. –­ Linguistica Lettica 8, 2001, ISSN 1407-1932, Rīga: Latviešu valodas institūts, p. 119–127.
  7. Phonetics of the Lithuanian Dialects in Latvia ­ Res Balticae. Pisa: Miscellanea Italiana di Studi baltistici, 2001, t. 7, p. 81–84.
  8. Kitos kilmės vietovardžiai Latvijos ir Lietuvos Žiemgaloje. – ­Acta Baltica. Kaunas: Universitas Vytauti Magni. Universitas Latviensis, 2001, p. 12–14.
  9. Latvių kalbos lituanizmų adaptacija ­ Vārds un tā pētīšanas aspekti. – Rakstu krājums 5, 2001, Liepāja: Liepājas universitāte, p. 99–106.
  10. Latgalskije toponimy litovskogo proishoždienija. – ­Valoda: Daugavpils pedagoģiskā universitāte, 2001, p. 189–193.
  11. The Lithuanian dialects of the Seinai region. – Munera linguistica et philologica, Michaeli Hasiuk dedicata. Ed. J. Marcinkiewicz et Norbert Ostrowski. Poznań: Universytet im. A. Mickiewicza. 2001, p. 33–38.
  12. Probliemy dvustoronnego sopostavlienija fonologičeskich sistiem litovskogo ir ruskogo jazykov. – Jazyk i kultura: fakty i cennosti. Rosijskaja akadiemija nauk. Moskva, 2001, s. 447–452.
  13. Litovskij jazyk v ėtnogeneze Braslavskogo rajona. – Braslauskija čitanni 2000. Braslau. 2001, p. 25–29.
  14. Šiaurės Lietuvos latvybės ir germanizmai. – Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rakstu krājums 5, 2001, Liepāja, p. 107–115 ( su J. Petrauskaite).
  15. The Phonological Systems of Borderland Subdialects of Lithuanian. – Journal of Baltic Studies 33 (3), 2002, p. 342–346.
  16. Kontakty litovskich dialektov v Latgalii. – Valoda, 2002, d. 1, p. 88–93.
  17. Lietuvių kalbos kietųjų ir minkštųjų priebalsių fonologinė interpretacija. – Vārds un tā pētīšanas aspekti /Rakstu krājums 6, Liepāja. 2002, p. 489–493.
  18. Latvijos žemaičių šnektos. – Vārds un tā pētišanas aspekti / Rakstu krājums 7, Liepāja, 2003, p. 46–53.
  19. Kairiosios Dauguvos pusės lietuvių kalbos šnektos. – Valoda. ISBN 9984-014-213. Daugavpils universitāte, 2003, p. 131–137.
  20. Lietuvių kalbos priegaidės. – Kalbų studijos 4, 2003, p. 12–16 (ISSN 1648-2824).
  21. The Lithuanian dialects of the Seinai region. – Žmogus kalbos erdvėje. Mokslinių straipsnių rinkinys. ISBN 9955-03-164-6. 2002,  p. 30–32.
  22. Latvijos Žiemgala. Žiemgala. Zemgale. Turisto vadovas. Sud. V. Šernas. ISBN 9986-418-30-5. Kaunas, 2003, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, p. 104–115 (su V. Alekseriūnaite, T. Butautu ir kt.).
  23. Bernardo Brazdžionio šnekta. – Varpas 2 (100), 2003. ISSN 1648-0244. Vilnius, p. 475–481.
  24. Vilniaus krašto lietuvybės gynėjas. Kunigas prof. Petras Kraujalis XX a. kultūros kontekste. – Voruta, 2003-01-25 d. Nr. 2 (524), p. 10.
  25. Sudervės gatvių užrašai. – Lietuvos aidas, 2003-02-20.
  26. Dėl Aukštaitijos ir Žemaitijos ribos. – Lietuvos aidas, 2003-03-07.
  27. Praeityje ir dabar. – Tėviškės žiburiai. 2003-08-26, Nr. 34 (2789).
  28. Adutiškio šnekta. – Adutiškio kraštas. ISBN 9986-23-109-4. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2003, p. 475–481.
  29. Фонемы литовского языка (в сопоставлении с русским). – Балто-славянские исследования 16. ISBN 5-85759-269-0. Москва: Российская академия наук, Институт славяноведения, с. 180–220.
  30. Latvijos lietuvių šnektų istorija. – Valoda – 2004. Zinātnisko rakstu krājums. ISBN-9984-14-213-2. Daugavpils: Daugavpils universitāte, XIV.
  31. Zietelos lietuvių šnektos fonologinė sistema. – Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rakstu krājums. ISSN 1407-4737. Liepāja: Liepājas Pedagoģijas akadēmija.
  32. Baltų ir slavų kalbų rytinės sienos raida. – Acta Baltico-Slavica 30,2006, p. 283–290.
  33. Drievniaja teritorija rasprostranienija baltijskich jazykov. – Balto-slavianskije issliedovanija XVII, Maskva, 2006.
  34. Dysnos apskrities lietuviškos kilmės tikriniai vardai. – Acta Baltico-Slavica 30, SOW, Warszawa, 2006, p.9–18 (su A. Adamkovičiumi).
  35. Baltų kalbų substratas rytuose. – Valoda – 2007: valoda dažādu kultūru kontekstā.Daugavpilis: Saule, 2007,  p. 24–35.
  36. Lietuviškos kilmės Latvijos vietovardžiai. – Valoda  – 2009: valoda dažādu kultūru kontekstā. Zinātnisko rakstu krājums XIX. Daugavpilis, 2009, p. 404–413.
  37. Daugpilio rajono lietuviški oikonimai. – Valoda – 2010: valoda dažādu kultūru kontekstā.Daugavpilis: 2010, p. 422430.

38. Le Domaine oriental des langues baltiques et son développement. – Langues baltiques, langues slaves. Paris: CNRS, 2011, p. 187– 198.

Other Members