Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Almos Ragauskaitės straipsnis „Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose“

Apie 1628–1629 m. į Kėdainius atvykę škotų kilmės asmenys jau turėjo pavardes, tačiau jų paveldimi antroponimai labai įvairiai buvo perteikiami (fiksuojami ar nefiksuojami) miesto rankraščiuose. Tai lėmė istorijos dokumentų kontekstas, vienodos ir visiems privalomos įvardijimo sistemos nebuvimas, to meto raštininkų turėta rašto tradicija ir kt. Tačiau akivaizdu, kad XVII–XVIII a. dominavo įvardijimai, aiškiai liudijantys kėdainiečių škotų paveldimų asmenvardžių (pavardžių) funkcionavimą Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose.

XVII–XVIII a. kėdainiečių škotų įvardijimai užfiksuoti tekstuose, rašytuose lotynų ir lenkų kalbomis. Todėl buvo vartojamos lenkiškos ir lotyniškos jų krikščioniškų vardų formos. Lotynintos, slavintos ir šios tautybės asmenų pavardės skirtinguose magistrato knygos įrašuose galėjo būti įvairiai modifikuotos. Taip susidarė kėdainiečių škotų (vyrų) pavardžių grafiniai variantai.

Dar intensyviau slavinti škotiškos kilmės moterų antroponimai. Prie antrųjų asmenvardžių (pagal vyrą arba tėvą) buvo pridedamos slaviškos priesagos –ova (istorijos dokumentuose rašoma –owa) įprastai ištekėjusių moterų pavardėms ir –ovna (rašoma –owna) – netekėjusių merginų ar moterų pavardėms. Tam, matyt, įtakos turėjo ir to meto šaltinių specifika, raštvedybos taisyklės, kurių raštininkai laikėsi skirtingai, jų tautybė, kompetencija ir kt.

Almos Ragauskaitės straipsnis „Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose“.

Straipsnis buvo išspausdintas žurnale Acta Linguistica Lithuanica (t. LXXV, 2016 m.).