Aurelija Tamulionienė. Mokinių kalbinė aplinka: kalbų vartojimas kasdieniame gyvenime

This page is only available in Lithuanian.

Rašyti apie mokinių kalbinę aplinką, gimtosios ir kitų kalbų vartojimą mokykliniame amžiuje svarbu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad būtent mokykliniame amžiuje labiausiai įsitvirtina kitų kalbų poveikis, o galimybės veikti vaiko ar paauglio kalbos vartojimą didžiausios yra mokykloje, nes tik joje privalomai mokomasi lietuvių kalbos. Taigi nustačius, kurios kal̃bos labiausiai veikia mokinių vartojamą lietuvių kalbą, galima per ugdymo turinį stiprinti lietuvių kalbos galias.

Lietuvių kalbos institute 2018–2020 m. vykdomas Valstybinės lietuvių kalbos ko- misijos finansuojamas projèktas „Kitų kalbų poveikis mokinių lietuvių kalbai ir savimonei: situacija, tendencijos ir galimybės“. Pagrindinis projèkto tikslas – kalbiniais ir psichologiniais aspèktais ištirti ir įvertinti kitų kalbų įtaką mokinių lietuvių rašytinei ir sakytinei lietuvių kalbai ir savimonei. Šiame straipsnyje nagrinėjami 536 anketų duomenys, surinkti 2018–2019 m. iš mokyklų mokomąja lietuvių kalba (pradinių klasių, t. y. 3–4 kl., ir pagrindinio ugdymo, t. y. 5–6, 7–8 kl.), veikiančių įvairiose Lietuvos apskrityse: Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, taip pat Druskininkų savivaldybėje. Remiantis reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, siekiama parodyti, kurios kalbos vyrauja mokinių kasdienėje kalboje: kuria kalba jie kalba namie, žiūri filmus, skaito knygas, naršo internete. Mokinių atsakymai nagrinėjami pagal lytį ir klasę, glaustai apžvelgiami bendrieji duomenys, pateikiama keletas svarbiausių apibendrinimų.

Kalbų vartojimas namie

Kalbėjimas yra vienas iš labiausiai pastebimų, kalbos mokėjimą parodančių veiksnių. Tai, kaip mes bendraujame su tėvais, šeima, draugais, formuoja mūsų kalbą. Tinkamoje kalbinėje aplinkoje kalba nuolat auga ir plėtojasi, ir atvirkščiai, nepalankiomis aplinkybėmis prastėja. Kiekvienas kalbos vartojimo atvejis yra veikiamas įvairiausių aplinkybių. Vienas iš šio tyrimo siekių – išsiaiškinti, kuria kalba ar kalbomis įprastai mokiniai kalba namie. Apklausiamieji galėjo pažymėti vieną ar kelias kalbas iš pateikto sąrašo (lietuvių, lenkų, rusų, anglų) arba įrašyti kitą kalbą, jeigu jos sąraše nėra. Į šį klausimą atsakymus pateikė beveik visi mokiniai. Iš gautų atsakymų matyti, kad dauguma jų (apie 94 proc.) namie kalba lietuviškai, rečiau angliškai (apie 3 proc.), rusiškai (apie 2 proc.), lenkiškai (apie 0,5 proc.) ir tik pavieniais atvejais kalba kitomis, rečiau vartojamomis, kalbomis: ispanų, prancūzų, vokiečių ir kt. Svarbu pabrėžti, kad mokiniai atsakydami galėjo pažymėti ir kelias kalbas. Nagrinėjant duomenis pagal kelių kalbų pasirinkimą paaiškėjo, kad namie tik lietuviškai kalba apie 82 proc., lietuviškai ir angliškai apie 17 proc. mokinių. Kalbų pasirinkimas visai nepriklauso nuo lyties. Tiesa, šiek tiek daugiau mergaičių nurodė, kad namie kalba tik lietuviškai, o berniukai dažniau šalia lietuvių kalbos minėjo ir anglų kalbą. Mokinių amžius lemiamos įtakos atsakymams taip pat neturėjo. Įdomu tai, kad tik lietuviškai namie kalbantys dažniausiai teigė 8 klasės mokiniai, o kad namie kalba lietuviškai ir angliškai, daugiausia pažymėjo 6 klasės ir 3 klasės mokiniai.

Įdomūs ir kiek netikėti gauti duomenys dėl dviejų – lietuvių ir anglų – kalbų vartojimo namie. Vos keli procentai mokinių, nurodžiusių, kad namie kalba lietuviškai ir angliškai, pažymėjo, kad gyveno užsienyje ilgiau nei vi̇́enus metus, visi kiti gyveno tik Lietuvoje. Galima spėti kelias tokių rezultatų priežastis: galbūt yra šeimų, kuriose tėvai, norėdami vaikus geriau išmokyti ir antros kalbos, kalba su jais užsienio (šiuo atveju anglų) kalba. Yra šeimų, kuriose vieno iš tėvų gimtoji kalba yra kita, jose taip pat kalbama dviem kalbomis, su vi̇́enu iš tėvų lietuviškai, su kitu – jo gimtąja kalba. Turbūt dalis mokinių pasirinko nurodyti kelias kalbas ne dėl to, kad jie namie bendrauja abiem kalbomis, o todėl, kad pasitaiko pavienių atvejų, kai jie abiem kalbomis bendrauja su draugais, rašo socialiniuose tinkluose ir pan. Tikėtina, kad dažniausiai užsienio (paprastai anglų) kalbą mokiniai vartoja kalbėdami su bendraamžiais. Kalbėti angliškai ir madinga, žinoma, pasirinkimui dar turi įtakos ir pokalbio tema, pavyzdžiui, angliškai gali būti paprasčiau kalbėti apie informãcines technologijas, įvairius kompiuterinius žaidimus, socialinius tinklus ir pan. Anglų (ar kitõs užsienio kalbos) kalbos vartojimas gali būti siejamas ir su praktiniais užsienio kalbos mokymosi tikslais. Visiems žinoma, kad, mokantis kitų kalbų, pravartu jomis kalbėti kasdien, kuriant įvairias situacijas, bendraujant ir pan. Užsienio kalbos įtraukimą į kasdienę kalbą rekomenduoja ir užsienio kalbų mokytojai.

Kalbų pasirinkimas žiūrint filmus

Labai populiari mokinių laisvalaikio veikla yra filmų, trumpų vaizdo įrašų žiūrėjimas, todėl buvo įdomu sužinoti, kuriai kalbai čia jie teikia pirmenybę. Atsakymai į klausimą, kuria kalba paprastai mokiniai žiūri filmus, yra įvairesni nei atsakymai apie kalbų pasirinkimą kalbant namie. Pusė (50 proc.) mokinių nurodė, kad filmus žiūri lietuvių kalba, kiti (35 proc.) – anglų kalba ir tik pavieniais atvejais pažymėjo rusų (3 proc.) ir lenkų (1 proc.) kalbas. Be to, mokiniai nurodė ir retai Lietuvoje vartojamų kalbų: arabų, korėjiečių, prancūzų ir kt. Ko gero, jie savaip suprato anketos klausimą. Pavyzdžiui, abejonių sukėlė korėjiečių kalbos pasirinkimas. Galima tik svarstyti, kad mokiniai žiūri korėjiečių filmus, kurie šiuo metu yra labai populiarūs, bet jie greičiausiai yra išversti į anglų ar kitą kalbą arba yra rodomi su subtitrais. Nepaisant šių aplinkybių, pagrindiniai polinkiai išaiškėjo, ir jie akivaizdūs – žiūrint filmus vyrauja lietuvių ir anglų kalbos. Nagrinėjant duomenis pagal lytį pastebėta, kad mergaitės dažniau žiūri filmus lietuvių kalba nei berniukai. Šioje srityje reikšmingas kalbų pasirinkimo ir amžiaus santykis: kuo vyresni mokiniai, tuo jie dažniau žiūri filmus anglų kalba. To priežastys irgi įvairios: kitų kalbų pasirinkimą žiūrint filmus gali lemti ir tai, kad didžioji dalis naujausių filmų yra neišversta į lietuvių kalbą, kitiems patinka žiūrėti filmus originalo kalba, treti šitaip lavina užsienio kalbos suvokimo ir klausymo įgūdžius.

Kalbų pasirinkimas skaitant knygas

Įvai̇̃rios apklausos ir mokytojų patirtis rodo, kad knygų skaitymas nėra viena iš mėgstamiausių mokinių laisvalaikio sričių. Paklausus mokinių kodėl, paaiškėja, kad didžiajai daliai jų ši veikla siejasi su mokykla, privaloma perskaityti literatūra. Didžiausia atsakomybė čia tenka mokytojams lituanistams, šie ieško įvairiausių metòdų ir būdų, kaip įtraukti mokinius į skaitymą. Atliekant tyrimą mokinių buvo paprašyta nurodyti, kuria kalba jie skaito knygas. Didžioji dalis apklaustųjų pažymėjo lietuvių kalbą – 85 proc., anglų kalba skaitantys nurodė 13 proc., kitomis kalbomis – tik pavieniai mokiniai. Vertinant duomenis pagal lytį, galima tik paminėti, kad vos keliais procentais mergaičių daugiau nei berniukų nurodė, kad skaito knygas angliškai. Panašūs gauti rezultatai ir pagal mokinių amžių (klases) – visose klasėse vyrauja lietuvių kalba. Gauti rezultatai pranoko lūkesčius – mokiniai knygas skaito lietuviškai. Jei skaityti mokiniai renkasi knygas lietuvių kalba, per skaitymą, geros literatūros pa(si)­ rinkimą galima daryti teigiamą poveikį jų kalbai.

Gali kilti klausimas, kodėl būtent šioje veikloje – skaitant knygas – vyrauja lietuvių kalba. Mokiniai, mokydamiesi lietuvių kalbos ir literatūros, turi perskaityti kūrinius, kurie įtraukti į programą. Vidutiniškai jiems tenka perskaityti apie dešimt knygų per metus, taigi galima manyti, kad jie juos ir skaito. Kokybiška literatūra, mokiniui net nejaučiant, moko lietuvių kalbos – ir rašybos, ir skyrybos, ir leksikos, ir gramatikos. Kita priežastis gali būti ir užsienio kalbos mokėjimas – gali būti, kad mokiniai tiek gerai nemoka užsienio kalbos, kad laisvai skaitytų norimas knygas, tai užtruktų jiems daugiau laiko.

Kalbų pasirinkimas naršant internete

Dabartiniai mokiniai puikiai gaudosi šiuolaikinėse informãcinėse technologijose. Nėra abejonių, kad ši veikla jiems įdomi, patraukli, jai pakanka ir motyvacijos, ir laiko. Didžioji dalis mokinių sėdi prie kompiuterių, nuolat maigo išmaniuosius telefònus, žaidžia įvairius žaidimus, yra aktyvūs socialiniuose tinkluose, daug naršo internete. Buvo įdomu sužinoti, kuria kalba jie tai daro. Gauti tokie rezultatai: didesnė dalis mokinių nurodė, kad internete naršo anglų kalba (47 proc.), šiek tiek rečiau lietuvių kalba (45 proc.), dar rečiau – rusų (7 proc.) ir kitomis kalbomis (1 proc.). Mergaitės internete kiek dažniau nei berniukai ieško informacijos lietuvių kalba. Dar prieš atliekant tyrimą buvo kelta hipotèzė, kad kuo vyresni mokiniai, tuo dažniau jie renkasi naršyti internete anglų kalba. Spėjimai pasitvirtino – rezultatai išties rodo, kad vyresni mokiniai labiau linksta naršyti internete anglų kalba. Ryškus pokytis matyti nuo 6 klasės: 81 proc. šios klasės mokinių jau nurodo, kad internete naršo anglų kalba (plg.: 3 klasė – 48 proc., 4 klasė – 40 proc., 5 klasė – 60 proc.). Aiškėja, kad žemesnių klasių mokiniai internete mieliau naršo lietuviškai, o vėliau, matyt, pramokę anglų kalbos, jau renkasi anglų kalbą. Šiuo atveju kalbos pasirinkimas suprantamas ir dėl paprastų praktinių sumetimų – anglų kalba internete galima rasti daug daugiau informacijos, na, o vėliau tai tampa tiesiog įpročiu.

Lietuvių ir anglų kalbų vartojimas: nuo priežasčių iki rezultato

Priežastys, kodėl mokinių kasdieniame gyvenime šalia lietuvių kalbos patogiai įsitaiso ir anglų kalba, yra ne kartą nagrinėtos tiek moksliniuose straipsniuose, tiek spaudoje, tiek viešose diskusijose. Beveik visuotinai sutariama, kad pagrindinės anglų kalbos plitimo priežastys yra šios: 1) kasdieniame gyvenime kiekvieną akimirką atsiranda naujų realijų, kurias reikia įvardyti. Paprastai naujovės atkeliauja iš užsienio, joms pavadinti dažnai perimami angliški pavadinimai. Lietuviški atitikmenys ne visada yra aiškūs, kartais jie apibūdina tik dalį reikšmės; 2) mada – jauni žmonės maištauja, tapatinasi su įvairiomis kultūromis, stengiasi ir išsiskirti iš bendraamžių, ir pritapti prie jų. Mokiniai, vartodami angliškus žodžius, tariasi atrodantys šiuolaikiški, savi jiems artimoje aplinkoje. Dalis tų madingų žodžių jau yra tapę pertarais, ištisomis citatomis; 3) anglų kalbos vartojimas kasdieniame gyvenime tiesiogiai priklauso ir nuo informãcinių technologijų, įvairių programų kalbos. Angliškos kompiuterijos sąvokos vartojamos ne dėl mados, dažniausiai tokių žodžių vartojimą lemia automatinis žodžio perkėlimas, t. y. vartoju tuos žodžius, kuriuos matau ekrane prieš akis, – taip paprasčiau ir greičiau. Tiesa, priežastis čia nėra vien tik kalbos dalykai. Lietuvoje iki šiol trūksta sulietuvintų programų, jos visuomenei yra ne tokios įprastos, vartojamus lietuviškus informãcinių technologijų terminus sunku suprasti. Galima tik spėlioti, kokie būtų šio tyrimo rezultatai, jeigu dauguma programų, kompiuterinių žaidimų būtų išversti į lietuvių kalbą. Šias priežastis dar kartą įvardyti ir jas žinoti labai svarbu, nes tik suprasdami jas galime galvoti apie pokyčius ir siekiamą rezultatą. O siekiamas rezultatas tikrai nėra atsisakyti anglų kalbos. Pagrindinis tikslas yra išmokyti gimtosios lietuvių kalbos ir kitų kalbų. Nors daugybė atliktų tyrimų rodo, kad anglų kalba daro didžiulę (ne visai teigiamą) įtaką mokinių kalbai, reikia suprasti, kad ši procèso dalis neišvengiama, priešingai, mokėti kelias kalbas ir jas laisvai vartoti kasdieniame gyvenime yra didžiulis pranašumas. Tik šį kartą ne apie tai, šį kartą lieka atviras klausimas, ką daryti, kad gerai išmokytume lietuvių kalbos.

 

Tekstas buvo publikuotas leidinyje „Gimtoji kalba“ (2020 m. birželis, p. 24-28).