Archivum Lithuanicum 1

Klaipėdos universitetas
Šiaulių universitetas
Lietuvių kalbos institutas
Vilniaus universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas

Archivum Lithuanicum
Lietuvių kalbos institutas
P. Vileišio g. 5

LT-10308, Vilnius, Lietuva
El. paštas / e-mail: ,

ARCHIVUM LITHUANICUM 1 (1,92 MB) (PDF formatu)

Redaktorių kolegija:

Habil. dr. Giedrius Subačius (vyriausiasis redaktorius), Lietuvių kalbos institutas, University of Illinois at Chicago

Dr. Ona Aleknavičienė, Lietuvių kalbos institutas
Habil. dr. Saulius Ambrazas, Lietuvių kalbos institutas
Dr. Roma Bončkutė, Klaipėdos universitetas
Prof. Pietro U. Dini, Universita di Pisa
Dr. Jolanta Gelumbeckaitė, Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universitetas
Dr. Birutė Kabašinskaitė, Vilniaus universitetas
Doc. dr. Rūta Marcinkevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Prof. habil. dr. Jochen D. Range, Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald
Dr. Christiane Schiller, Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald
Prof. dr. William R. Schmalstieg, Pennsylvania State University
Doc. dr. Skirmantas Valentas, Šiaulių universitetas

Turinys – Inhalt – Content

Archivum Lithuanicum    5

Straipsniai

Pietro U. DINI, Giedrius SUBAČIUS
Konstantino Sirvydo Dictionarium antrojo neišlikusio leidimo (1631) pėdsakai Kristijono Mentzelio Indekse (1682): fitonimai   11
Jonas PALIONIS
Daukšos Postilės Indekse-žodyne praleisti ar netiksliai atstatyti žodžiai   57
Ona ALEKNAVIČIENĖ
Pridėtos ir praleistos Biblijos eilutės Jono Bretkūno Postilės perikopėse   67
Giedrius SUBAČIUS
Simonas Daukantas – Motiejaus Valančiaus raštininkas   85
Jurgita BALTRUŠAITYTĖ
Jono iš Svisločės (1823) žemaičių kalba ir vertėjo tapatybės problema   96
Neringa KLUMBYTĖ
Kazimiero Prialgauskio Spasabų (1845) ir Naujo altoriaus (1847) žemaičių kalba   106
Pietro U. DINI
Vilniaus humanistų „lotynintojų“ lingvistika   115

Publikacijos

Dainora POCIŪTĖ
Rankraštinės giesmės Danieliaus Kleino giesmyne   129

Recenzijos

Senasis Konstantino Sirvydo žodynas, 1997 (Vincas URBUTIS)   143
Dominykas Urbas, Martyno Mažvydo raštų žodynas, 1996 (Saulius AMBRAZAS)    155
Sapūno ir Šulco gramatika, 1997 (Giedrius SUBAČIUS)   162
Clavis Germanico-Lithvana 1–4, 1995–1997 (Juozas KARACIEJUS)    171
Žemczuga Theologischka, 1997 (Jolanta GELUMBECKAITĖ)   177
Giesmės dangaus miestui, 1998 (Birutė KABAŠINSKAITĖ)   183
Aleksas Girdenis, Danutė Girdenienė, 1759 metų „Ziwato“ indeksas, 1977; 1759 metų „Ziwatas“, 1999 (Regina VENCKUTĖ, Giedrius SUBAČIUS)    192
Simono Daukanto raštai, Laiškai Teodorui Narbutui, 1996 (Roma BONČKUTĖ)    199
Jonas Kruopas, Rinktiniai raštai, 1998 (William SCHMALSTIEG)    208
Vilius Gaigalaitis, Atsiminimai, 1998 (Roma BONČKUTĖ)   215
Audronė Kaukienė, Klaipėdos krašto vakarų aukštaičių tarmė, 1997 (Christiane SCHILLER)   222
Aloyzas Vidugiris, Zietelos šnektos žodynas, 1998 (Zigmas ZINKEVIČIUS)    229
Eglė Patiejūnienė, Brevitas ornata, 1998 (Eugenija ULČINAITĖ)    236
Pēteris Vanags, Visvecākā perioda (XVI gs.–VXII gs. sākuma) latviešu raksti, 1998 (Saulius AMBRAZAS)   243
John H. Fisher, The Emergence of Standard English, 1996 (Giedrius SUBAČIUS)    247

Diskusijos, apžvalgos

Brigita SPEIČYTĖ
Kelios pastabos dėl Antano Baranausko raštų   261
Birutė KABAŠINSKAITĖ
Greifswaldo universiteto jaunųjų baltistų vasaros akademija   264
Archivum Lithuanicum tekstų rengimo principai   267

Santraukos


Pietro U. Dini, Giedrius Subačius

Konstantino Sirvydo Dictionarium antrojo neišlikusio leidimo
(1631) pėdsakai Kristijono Mentzelio Indekse (1682): fitonimai

Santrauka

Šiame straipsnyje atkreipiamas lituanistų dėmesys į žymų vokiečių
botanikų ir sinologą Kristijoną Mentzelį (1622–1701), savo veikale
Index nominum plantarum multilinguis (universalis) (Berlin, 1682)
pateikusį per 150 lietuviškų žodžių, daugiausia fitonimų. Nustatyta, kad
Mentzelis lietuvių kalbos nemokėjo. Jis rėmėsi daugiausia lietuviškais
žodynais ar kitais rašto paminklais.Ypač svarbu, kad Mentzelis plačiai
naudojosi antruoju Konstantino Sirvydo Dictionarium leidimu (SD2),
išėjusiu 1631 metais, bet iki mūsų dienų neišlikusiu. Šį leidimą Mentzelis
nurodo Indekso įvade ir šaltinių sąraše.
Remdamiesi Indekse esančia lietuviška medžiaga galime ne tik
pagrįstai teigti, kad SD2 tikrai buvo išleistas, bet ir bent šiek tiek suvokti
jo struktūrą bei santykį su trečiuoju Dictionarium leidimu (SD3),
išėjusiu 1642 metais. Atrodo, kad SD2 ir SD3 buvo labai panašūs.
Skiriasi tik vieno kito fitonimo giminė ar skaičius, vienas kitas rašybos
mažmožis. Kai kurių lietuviškų fitonimų šaltinis yra ne SD2. Dalis jų gali
būti paimta iš Mažosios Lietuvos žodynų ar gyvosios kalbos, tačiau tam
nustatyti reikia platesnių tyrimų.
Po straipsnio pateikiama Indekse rastų lietuviškų žodžių rodyklė ir
visa faktinė medžiaga, greta duodami atitinkami pavyzdžiai iš pirmojo
(senojo) Sirvydo žodyno (vad. Promtuarium) ir trečiojo Dictionarium
leidimo (1642).

Daukšos Postilės Indekse-žodyne praleisti ar netiksliai atstatyti
žodžiai

Santrauka

Šiame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tuos Daukšos Postilėje
pavartotus žodžius, kurie nepateko į Czesłavo Kudzinovskio žodyną
Indeks-słownik do „Daukšos Postilė“ (Poznań, 1977) ar buvo
netiksliai atstatyti ir interpretuoti. Jame praleisti daiktavardžiai
griešnykas ‘nusidėjėlis’, meilesys ‘meilingumas, meilė’, pamėtė
‘pyktis’, rupis ‘uola’, subūstimė ‘būklės vienovė, tapatumas’,
veiksmažodžiai aprokavotis ‘apsiskaičiuoti’, darkčioti ‘kankinti’,
prieveiksmis parodnai ‘tinkamai, padoriai’ ir kt. Kudzinovskis netiksliai
atstatęs nemaža žodžių bei formų: *įsinauti= įnartyti, *kalinejis=
kalnęjis, *luginaitė= luginąjis, *nažiestas= nužiestas, *nudėjimas=
nusdėjimas, *posauti= posėti ir kt. (iš viso pateikti 8+55 pavyzdžiai).

Pridėtos ir praleistos Biblijos eilutės Jono Bretkūno Postilės
perikopėse

Santrauka

Straipsnyje analizuojami du Jono Bretkūno Postilės (1591) ir
Baltramiejaus Vilento Evangelijų bei Epistolų (1579) skirtumų tipai:
Biblijos eilučių pridėjimas ir praleidimas. Biblijos eilučių skaičiumi ir ilgiu
skiriasi 6 perikopės: Postilės perikopėse trijose vietose (Lk 1,56, Lk
1,36, Mt 4,9) yra pridėta ir trijose (Jn 16,26, Mt 7,18, Mt 9,14)
praleista.
Lyginamoji analizė leidžia daryti išvadą, kad pridėtos eilutės ar jų
fragmentai nėra nurašyti iš Bretkūno anksčiau išversto Naujojo
Testamento (baigtas versti 1580 metais), o rengiant Postilę versti iš
naujo. Nustatyti pridėtųjų eilučių šaltiniai: visa Lk 1,56 versta iš Martyno
Liuterio Biblijos 1546 metų leidimo; trūkstamoji Lk 1,36 dalis – iš
dviejų šaltinių: Liuterio Biblijos (1546) ir Vulgatos; Mt 4,9 pridėta forma
bilodams, atstojanti visą Vilento praleistą sakinį, neturi tikslaus
atitikmens nei viename iš čia lyginamų šaltinių.
Nurašant Vilento tekstus Biblijos eilučių fragmentai Postilėje
praleisti nesąmoningai. Praleidimai yra tipiškos skaitymo klaidos:
haplografija ir parablepsis. Jos rodo, kad Bretkūnas šias perikopes
tikrai nurašinėjo iš minėtos Vilento liturginių skaitinių knygos, o
perrašyto teksto ištisai nelygino su originalais.