Agnė Čepaitienė, Laura Brazaitienė. Kaip keičiasi tarmėtyrininko veikla

Iki šiol lietuvių tarmių duomenys (garso įrašai, tarminių tekstų fragmentai, „Lietuvių kalbos atlaso I. Leksikos“ kortelės) buvo kaupiami ir tyrėjams bei visuomenei prieinami keliose Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkų sukurtose duomenų bazėse: Tarmių archyvo duomenų bazėje, Tarmių tekstyno duomenų bazėje ir naujesnės tarmių medžiagos pagrindu sukurtame duomenyne „Lietuvių kalbos tarmės“. 

Tačiau šios duomenų bazės neatitinka pagrindinių Europoje kuriamų tradicinių tarmių ir kitų kalbos variantų kaupimo ir jų tyrimų principų, nes yra nedidelės apimties, seniai neatnaujinamos, neteikiančios galimybių analizuoti kalbos duomenis ir išsamiai neatspindinčios XXI a. kalbos variantų vaizdo (plg. Tartu universiteto estų kalbos tarmių tekstyną, vokiečių lingvistinės geografijos informãcinę sistemą ir kt.). Taigi dialektològui, besidominčiam, pavyzdžiui, lietuvių kalbos variantiškumu, lietuviškosios duomenų bazės yra naudingos tik iš dalies. 

Todėl šiais metais LKI Geolingvistikos centro mokslininkai informãcinių sistemų platformos ArcGIS įrankiais pradėjo kurti Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazės modelį, arba Tarmyną. 

Straipsnyje siekiama trumpai supažindinti su Tarmynu, ateityje, manytina, vis labiau keisiančiu tarmėtyrininko darbus. Tarmynas išsiskirs ne tik kalbinės medžiagos apimtimi ir įvairove, bet ir jos rinkimo bei analizės galimybėmis. 

Į Tarmyną pirmiausia pateks įvairiais metòdais ir skirtingais laikotarpiais sukaupta visa LKI Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugoma Kauno rajono kalbinė medžiaga: a) XX a. vid.–XX a. pab. garso įrašai, tarmių aprašų sąsiuviniai, „Lietuvių kalbos atlaso“ kortelės ir kt.; b) XXI a. pr. garso įrašai, kalbinio kraštovaizdžio nuotraukos, sociolingvistinių anketų duomenys; c) naujausi (2018–2020 m.) garso įrašai, kalbinio kraštovaizdžio nuotraukos, sociolingvistinių ir perceptyviosios dialektologijos anketų duomenys, perceptyviosios dialektologijos ir dialektometrijos metòdų, sociokultūrinių tinklų pagrindu braižyti žemėlapiai ir kt. Tokia įvairialypė medžiaga tarmėtyrininkui teiks įvairios kalbinės informacijos. 

Senųjų duomenų pateikimas Tarmyne. Klausydamasis 70 metų senumo ir naujausių garso įrašų, tarmėtyrininkas galės vertinti tarmės ypatybių kaitą ir raidą, fiksuoti prasidėjusios kaitos pradžią, besiformuojančių naujų tarminių darinių požymius ir kt. 

Vartydamas virtualius rankraštinių tarmių aprašų lapus, tyrėjas ras informacijos apie to meto sociolingvistinę vietovės situaciją. 

Šiuose šaltiniuose tarmėtyrininkas perskaitys pastabų ne tik apie tuometę geografinę tiriamojo punkto padėtį, jame apkláustus vietinius gyventojus, tarmės ypatybes ir vietovės tarminę priklausomybę, bet ir suras įvairių transkribuotų tarminių tekstų – pasakojimų, pasakų, eilėraščių, dainų, atskirų sakinių ir frazių. 

Skenuota „Lietuvių kalbos atlaso“ kartoteka, kurioje saugoma daugybė pagal „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos“ (1956) klausimus užrašytų ir į korteles perrašytų kalbos duomenų ir pavyzdžių, pravers tiems, kas domėsis XX a. antrosios pusės tarmių leksika, fonetika ir morfologija.

Pavyzdžiui, besidomintys lietuvių liaudies buitine leksika matys, kad XX a. antrojoje pusėje gyvenamasis namas Kaniūkų apylinkėse dažniausiai vadintas grinčia, rečiau – trioba. 

Į Tarmyną taip pat pateks Antano Salio kartoteka, sudaryta anketos „Apklausas 1“ (1942) pagrindu. Ji bus naudinga tiriantiems XX a. vidurio tarmių leksiką, konkrečiau, gyvūnų ir augalų pavadinimus. Šių duomenų – gyvūnų ir augalų, kūno dalių ir kitų pavadinimų, giminystės terminų – dar užrašyta pagal dialektològų parengtą Lietuvių kalbos faktų rinkimo programą (1983). Jie taip pat bus prieinami Tarmyne. 

Naujųjų duomenų pateikimas Tarmyne. Remdamasis naujesne medžiaga, tyrėjas galės vertinti XXI a. pradžios kalbinį kraštovaizdį. Tai jis galės padaryti išnagrinėjęs iliustrãcinę medžiagą apie vietovę ir jos tarminę (kalbinę) situaciją. Šią medžiagą sudaro visų kurios nors vietovės viešųjų užrašų nuotraukos: antkapių, įmonių pavadinimų, skelbimų, iškabų, tvarkaraščių ir kitų objèktų. 

Pavyzdžiui, Kauno rajono senųjų kapinių paminklų užrašuose tarmiškąją rašybą pavardėse rodys priebalsio r tarimas po ąAržuolas.

Prognozuoti punkto gyvybingumą tyrėjas galės remdamasis sociokultūrinių tinklų žemėlapiais, kuriuose pateikta informacija apie vietovių infrastruktūros lygį ir bendruomenių judėjimo kryptis į darbovietes, mokyklas ir darželius, sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigas, parduotuves, kavines ir kt. (5 pav.). 

Iš vakarų aukštaičių kauniškių bendruomenės narių sociokultūrinių tinklų žemėlapio matyti, kad Kauno rajono vietovių gyventojai beveik neišvažiuoja toliau gimtosios tarmės ploto ribų. Mokytis, gydytis ir kitais tikslais dažniausiai jie vyksta į Kauną. 

Vadinasi, tikėtina, kad šie gyvenamieji punktai (ir juose vartojamas tarmės variantas) yra gyvybingi. Taigi tyrimo duomenys nerodo Kauno apylinkėse vartojamo tarmės varianto kaitos požymių. 

Objektyviau įvertinti tarmių kaitos, naujųjų tarminių darinių formavimosi ir kitus procesus, lietuvių kalbos variantiškumą tyrėjui padės dialektometriniai žemėlapiai su tiksliomis vietovių geografinėmis koordinatėmis arba pseudožemėlapiai, jeigu geografinio atstumo veiksnys tyrime yra neaktualus. Jie nubraižyti kiekybinių (dialektometrijos) metòdų pagrindu sukùrta internetine programa Gabmap. 

Remdamasis suskaičiuotais tarmių panašumais ir skirtumais, tyrėjas nustatys, kaip jų pagrindu tarmės grupuojasi, įvertins tų grupių skiriamuosius tarmės požymius, panašiausius ir labiausiai besiskiriančius tarmės variantus ir kt. 

Prognozuoti tiriamo kalbos varianto ateitį tyrėjui padės kalbos nuostatų (percepcijų) tyrimo duomenys, t. y. jaunuolių nuomonė apie vartojamą tarmę. Jeigu savasis variantas vertinamas palankiai, tikėtina, kad jis bus vartojamas toliau. 

Pavyzdžiui, Ežerėlyje gyvenantis respondentas mano, kad tarmiškai kalbama beveik visoje Lietuvoje, bendrinei kalbai artimesnis variantas vartojamas gimtosiose ir gretimose apylinkėse. Panašiai tarminę ir bendrinę kalbą vertina visi Ežerėlyje apklausti jaunuoliai. Su tarmine raiška jie pirmiausia sieja žemaičių ir vakarų aukštaičių kauniškių (suvalkiečių) zonas – Telšių, Plùngės, Marijámpolės apylinkes, su bendrine kalba – Kauno, Jonavõs, Kėdáinių ir kitas apylinkes. Toks savosios kalbos vertinimas, matyt, rodo jaunuolio (-ių) tapatinimąsi su bendrinės kalbos vartotoju. 

Naujausių duomenų rinkimas ir analizė šiuolaikiniais įrankiais. Aptartoji medžiaga jau guli LKI Geolingvistikos centro Tarmių archyve, projèkto vykdytojai ją kelia į Tarmyną. Tam, kad dialektològas galėtų vertinti tarmę realiu laiku, archyvinius duomenis lyginti su pačiais naujausiais kalbos duomenimis, Tarmynas yra nuolat pildomas garso įrašais, anketų duomenimis, nuotraukomis ir kita medžiaga. Tai atliekama naujoviškai – tyrėjai duomenis renka naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis. 

Kaip šiandien atrodo naujasis medžiagos rinkimas? Pavyzdžiui, dialektològas atvyksta į tiriamąją vietovę, telefone ar planšetėje įjungia internetą ir vietą leidžiančią nustatyti funkciją (GPS), paleidžia programėlę ArcGIS QuickCapture. Tuomet fotografuoja skelbimus, parduotuvių iškabas, antkapius ir kitus kalbinės informacijos teikiančius objektus, juos iš karto vienu mygtuko paspaudimu išsiunčia į duomenų bazę. Tą pačią akimirką ten patenka nuotraukos su tiksliomis fotografuotų objèktų geografinėmis koordinatėmis. 

Panašiu principu ekspedicijoje kaupiami ir kiti duomenys: medžiagos rinkėjas paleidžia minėtąsias mobiliąsias programėles, pažymi vietą, kurioje renka kalbinę medžiagą (paspaudžia mygtuką „Esu čia“ – taip nustatomos tikslios buvimo vietos geografinės koordinatės), užpildo atsakymus į telefone atsidarytos anketos klausimus, įrašo garsą ir duomenis iš karto išsiunčia į Tarmyną. 

Taigi visus Tarmyno duomenis bet kurioje vietoje – darbe, namie ar ekspedicijoje – prie kompiuterio dirbantis tarmėtyrininkas turės vienoje vietoje, galės apdoroti ir vertinti kiekvienos gyvenamosios vietovės kalbinius duomenis (garso įrašus, fonetinės abėcėlės simboliais užrašytus tekstus ir kitą medžiagą), informaciją apie kalbinę aplinką (skelbimų, iškabų, kapinių nuotraukas, infrastruktūros duomenis, sociokultūrinius bendruomenės narių tinklus ir kt.) ir kalbinę bendruomenės narių savivertę (sociolingvistinių ir perceptyviosios dialektologijos anketų duomenis). Kitaip tariant, Tarmyno struktūra ir jį sudarysianti kalbinė medžiaga atitiks multimodaliosios (daugiafunkcės) dialektologijos modelį. 

Dalis lietuvių kalbos variantus iliustruojančių ir patraukliai pateiktų duomenų bus prieinama ir visuomenei. Taip pat visuomenė galės bet kada prisidėti prie Tarmyno pildymo – ji bus kviečiama į talką rinkti medžiagos Tarmynui, taigi kartu skatinama puoselėti ir saugoti tarmes. Į šią veiklą galės įsitraukti visų lietuvių kalbos variantų atstovai – remiantis projèkto vykdytojų sukùrtu modeliu, Tarmyną numatyta plėsti ir tais pačiais metodologijos principais ištirti visą Lietuvos plotą. 

Į Tarmyną sukeltą gausią kelių laikotarpių kalbinę medžiagą mokslininkas infor- mãcinių sistemų platformos ArcGIS įrankiais analizuos ir pagal kartografines taisykles maketuos žemėlapius. Tyrimo rezultatus tarmėtyrininkas aprašys straipsniuose bei monografijose, Lietuvos vietinių kalbos variantų pavyzdžių bus galima rasti tarminių tekstų knygose, žodynuose ir kt. Taip tarmės bus išsaugotos ateities kartoms ir kaip mokslo, ir kaip Lietuvos kultūros objèktas. 

Tekstas publikuotas žurnalo „Gimtoji kalba“ 2020 m. gruodžio numeryje.