Kviečiame dalyvauti Alberto Kojalavičiaus-Vijūko mokslinėje konferencijoje „Genealogija ir heraldika Lietuvoje. Praeitis ir dabartis“

This page is only available in Lithuanian.

Lapkričio 26 d., 10 val., vyks II Alberto Kojalavičiaus-Vijūko mokslinė konferencija „Genealogija ir heraldika Lietuvoje. Praeitis ir dabartis“, kviesianti susipažinti su heraldikos mokslo subtilybėmis. Nors daugeliui gali atrodyti, kad heraldika yra susijusi tik su kilmingų savo šaknų paieška, tačiau heraldikos žinios gali būti naudingos ir kasdieniame žmogaus gyvenime. 

Pasak Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos valdybos narės dr. Gabrielės Jasiūnienės, su heraldikos mokslu, jo pagrindais ir esminėmis taisyklėmis gali būti įdomu ir naudinga susipažinti kiekvienam žmogui, tai gali praversti ir kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, pristatant savo valstybės, miesto arba miestelio herbus svečiams iš kitų kraštų. Taip pat heraldikos žinios gali būti naudingos dirbantiems turizmo sektoriuje ar keliaujantiems savarankiškai. Beveik kiekviename senesniame mieste rasime architektūros pastatų, kurių viduje ir išorėje vaizduojami herbai. 

„Valstybės, miestų, miestelių ar kaimų heraldikoje atsispindi mūsų tautinis identitetas, ryšys su gimtosiomis vietomis, istorinė sąmonė ar kultūrinė atmintis. Juridinių asmenų herbai yra svarbūs, atskleidžiant ryšius su tam tikromis organizacijomis. Asmenų (tiek kilmingųjų, tiek nekilmingųjų) herbai yra tarsi ženklai, siejantys jų turėtojus ne tik su praeitimi, dabartimi, tačiau paliekantys tam tikrą žinutę ir ateičiai. Tai ryšio su protėviais ir palikuonimis simboliai. Tačiau heraldika yra gerokai platesnė sritis“, – sako Gabrielė Jasiūnienė.  

Heraldikos žinios naudingos kariams ir besidomintiems karyba, kariuomenės skiriamaisiais ženklais, vėliavomis. Įdomu, kad šių dienų visuomenėje herbai naudojami ir reklamoje, kompiuteriniuose žaidimuose. Vis dažniau herbai tampa dizaino, suvenyrų, valstybės ar kitos atributikos simboliais. 

Herbas yra neatsiejamas nuo tam tikrų heraldikos taisyklių – jos būtinos ne tik kuriant herbą, bet ir siekiant jį išsaugoti bei apsaugoti nuo tapimo paprastu logotipu. Su šiomis taisyklėmis ir visa heraldikos istorija vertėtų susipažinti kiekvienam žmogui. 

XII a. viduramžių Europoje riterių turnyruose atsiradęs herbas nenugrimzdo į užmarštį – jis mūsų gyvenimuose iki šiol atlieka svarbų vaidmenį. Gilias heraldikos tradicijas turinčiose Europos šalyse šis mokslas sulaukia gana nemažai tyrinėtojų ir plačiosios visuomenės dėmesio. Tačiau Lietuvoje heraldikos tyrimai pradėti tik XX a. pabaigoje. 

Šiais metais lapkričio 26 d. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija su partneriais organizuoja jau II Alberto Kojalavičiaus-Vijūko mokslinę konferenciją. Šių metų konferencijos pranešimų temos bus orientuotos į Tiškevičių giminės istoriją, genealogijos ir heraldikos tyrimų realijas. Pastarojoje sekcijoje konferencijos dalyviai ir klausytojai išgirs du pranešimus. Pirmąjį pranešimą „Bajorų heraldikos šaltiniai ir jų aktualizavimas Lietuvos muziejuose“ skaitys dr. Gabrielė Jasiūnienė, antrąjį pranešimą „Lietuvos numizmatikos ir heraldikos tyrimai. 1970–2020 m.“ – prof. emer. dr. Stanislovas Sajauskas. Tiek pirmosios, tiek antrosios konferencijų pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos leidinyje ,,Genealogija ir heraldika. Praeitis ir dabartis“. 

Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį Lietuvoje renginys bus transliuojamas tiesiogiai. 

Norintys dalyvauti registruokitės e. paštu:

Išsamiau apie renginį: www.facebook.com/events/1045112989161586

 

Konferencijos programa:

10.00–10.20 val. 

Konferencijos atidarymas ir sveikinimo žodis

10.20–10.40 val. 

Dr. Elvyra Usačiovaitė. A. Kojalavičius-Vijūkas apie senąją lietuvių mitologiją 

Diskusijos ir klausimai

I sesija. DIDIKAI TIŠKEVIČIAI

10.45–11.05 val. 

Violeta Paunksnytė-Gailiūnienė. Biržų ordinacija Jono Konstantino Tiškevičiaus laikais (1839–1862 m.) 

Diskusijos ir klausimai

11.10–11.30 val. 

Julius Kanarskas. Lentvario–Kretingos grafai Tiškevičiai 

Diskusijos ir klausimai

11.35–11.55 val. 

Dr. Aldona Snitkuvienė. Grafo Mykolo Tiškevičiaus Egipto senienų rinkinio epilogas 

Diskusijos ir klausimai

12.00–12.20 val. 

Dr. Liliana Narkovič. Lentvario Tiškevičių rinkiniai bei įdomybės 

Diskusijos ir klausimai

12.25–12.40 val. 

Pertrauka

II sesija. GENEALOGIJA

12.40–13.00 val.

Prof. dr. Libertas Klimka. Garsusis XIX a. keliautojas Ignas Žiogelis; jo gimimo vietos ir genealogijos problemos 

Diskusijos ir klausimai

13.05–13.25 val.

Doc. dr. Raimundas Baltėnas. Haraburdos LDK gyvenime 

Diskusijos ir klausimai

13.30–13.50 val.

Akad. prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas. Šeimos ir tautos genealogijos: genominis požiūris 

Diskusijos ir klausimai

13.55–14.15 val.

Vytenis Bagdonas. Autosominiai tyrimai – galimybė rasti nežinomuosius giminės medyje 

Diskusijos ir klausimai

14.20–14.35 val.

Pertrauka

III sesija. HERALDIKA

14.35–14.55 val.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė. Bajorų heraldikos šaltiniai ir jų aktualizavimas Lietuvos muziejuose 

Diskusijos ir klausimai

15.00–15.20 val.

Prof. emer. habil. dr. Stanislovas Sajauskas. Lietuvos numizmatikos ir heraldikos tyrimai. 1970–2020 m.

Diskusijos ir klausimai

15.25–15.30 val.

Konferencijos uždarymas

Iki 2020 m. lapkričio 22 d. būtina išankstinė dalyvių registracija e. paštu